Ephemerides Philosophicae Facultatis Theologicae- Philosophicae in Universitate Vytauti Magni Kaunae

LoGos

FILOSOFIJOS ŽURNALAS

XVII 1937 Nr. 2

Redaktorius PROF. DR.-PR. DOVYDAITIS

Leidžia V. D. Universiteto Teologijos Filosofijos Fakulteto ; Filosofijos Skyrius -2--——A1——11—1—1-11 1-7 —-- AA O

KAUNAS — — — — — ——— ——— — —— 1957

TURINYS — SOMMAIRE

Šalkauskis St, Bendroji filosofijos terminija

Terminologie gėnėrale de philosophie „|. Pratartis 421 a kasi K ka

akiai a AS - T aha“ Vobanamu un, Vudo || Pualų:

Atm paganto ula? = LV kad, Taumas, WA. T = Ąuntų

Bendroji filosofijos terminija

LKD Terminologijos Sekcijos apsvarstyta, papildyta ir priimta.

Paruošė prof. St. Šalkauskis, Kaunas.

Pratartis

Žemiau spausdinamos žilosofinės terminijos apsvarstymas, ištaisymas, papildymas ir priėmimas yra pirmas stambesnis darbas, kurį yra atlikusi Lietuvių Kalbos Draugijos (LKD) Terminologijos Sekcija (TS), sudaryta iš pirmininko doc. Pr. Skardžiaus, sekretoriaus A. Vaičiulaičio ir narių: Žodyno redaktoriaus J. Balčikonio, pulk. J. M. Laurinaičio, doc. A. Salio, ir prof. St. Šalkauskio. Kokio didumo buvo tas darbas, galima spręsti iš to, kad jam buvo paskirta per 35 posėdžių po 2 val. kiekvienas.

Darbas buvo gana sunkus, bet sykiu įdomus ir naudingas. Terminologi- nė santalka turėjo susigyventi tarp savęs, išsiaiškinti pagrindinius termino- logijos klausimus ir įprasti dirbti bendrąjį darbą. Visas šias sunkenybes TS pasisekė įveikti ir darbą privesti prie galo, nors tai ir pareikalavo ilgesnio laiko.

Darbas buvo įdomus ir naudingas todėl, kad svarstomi buvo terminai, kurie yra bendri ne tik atskiroms filosofijos disciplinoms, bet ir šiaip dau- gumai mokslų. Iš tikrųjų tai buvo terminai, kurie yra vartojami beveik kiekvieno išsilavinusio inteligento, turinčio reikalo su mokslo dalykais. Iš dalies šis pastarasis atžvilgis ragindavo šios terminijos sudarytojus įtraukti į ją net kai kuriuos terminus, ne per daug glaudžiai susijusius su filosofijos mokslu.

Pirmuosius terminijos projekto apmatus buvo sudaręs 1935 m. pradžio- je prof. V. Sezemanas, surašydamas krūvon apie 120 svarbiausių filosofi- nių terminų. Įsikūrusi tais pačiais metais, pavasarį TS ypatingai susirū- pino terminologijos klausimais ir nusistatė planingai tvarkyti terminijos reikalą. Tada man buvo pavesta specialiai rūpintis filosofijos terminijos projekto sudarymu. Padėjęs prof. Sezemano projektą į tolimesnio darbo

114 St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

pagrindą, turėjau jį saviškai perdirbti ir keleriopai padidinti pirma, negu teko pristatyti TS svarstyti. .

Bet, iš pradžios, Gimtosios Kalbos Redakcijos lėšomis buvo pagamin- ta 30 projekto nuorašų, kurie, drauge su kvietimu prisidėti prie jo patobu- linimo, TS pirmininko buvo išsiuntinėti asmenims, turintiems reikalo su filosofijos mokslu arba bent susidomėjusiems mokslinės lietuvių termini- jos klausimais. Buvo prašyta pareikšti kritišką nuomonę apie sudarytojo projekto terminus ir pasiūlyti savo pataisų bei papildų.

Į kvietimą maloniai atsiliepė šie asmenys: 1. prel. Al. Dambrauskas, 2. dr. J. Pankauskas, 3. vysk. M. Reinys, 4. prof. V. Sezemanas, 5. prof. J. Vabalas Gudaitis ir 6. dail. A. Varnas. Dauguma iš šitų asmenų „padarė savo kritiškų pastabų, o kai kurie iš jų, pvz., prof. Vabalas Gudaitis ir p. Varnas, pasiūlė net nemaža naujų terminų.

TS, kiek galėdama, stengėsi atsižvelgti į tas pastabas ir papildas, nors nevisi atsakymai, dėl atsitiktinių priežasčių, sekcijai atėjo savo laiku. Svarstydama paruoštąjį projektą ir pasiūlytąsias prie jo pataisas bei papil- das, TS nuo savęs pridėjo visą eilę terminų. Po to antrajam skaitymui ma- no buvo pasiūlyta dar papildomai naujų terminų. Tuo būdu, ryšium su filosofinės terminijos projekto svarstymu, terminų skaičius nuolatos di- dėjo, taip, kad galutinė dabar spausdinamoji filosofijos terminija yra pa- siekusi maždaug 1.600 terminų skaičiaus.

Lietuviškąją filosofijos terminiją yra sukirčiavęs TS pirmininkas doc. Pr. Skardžius, kuris ir šiaipjau daug pasidarbavo visam rašiniui patobu- linti. Lietuviškųjų terminų vertimą į vokiečių ir rusų kalbas maloniai su- tiko patikrinti prof. V. Sezemanas, dalyvavęs antrosios redakcijos svarsty- me (17 posd.), o į prancūzų kalbą — prancūzų kalbos lektorius p. R. Schmittleinas. Jiems, kaip ir visiems kitiems, prisidėjusiems tuo ar kitu būdu prie šios filosofinės terminijos patobulinimo, priklauso nuoširdi " padėka.

Spausdinama dabar bendroji filosofijos terminija yra pareikalavusi tam tikrų paaiškinimų. Trumpos pastabos ir būtini tekste nurodymai daro- mi paskutinėje puslapių rubrikoje. Išsamesni paaiškinimai prie atskirų terminų suteikiami rašinio gale. Paaiškinimams stengiuos sunaudoti, kiek galėdamas, tai, kas buvo kalbėta TS, besvarstant terminijos projektą. Bet, žinoma, čia neišvengiamos iš mano pusės tam tikros subjektyvybės. Už pa- vyzdžių parinkimą atsakomybė atitenka man vienam. — Terminai, kuriems suteikti paaiškinimai ar vieni tik frazeologiniai pavyzdžiai, pažymėti žvaigždute.

Pagaliau, tariuos, bus ne pro šalį čia paaiškinus, kokių santykių yra tarp spausdinamos dabar bendrosios filosofinės terminijos ir jau seniau

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija 115 pradėtos, bet iki šiolei nebaigtos mano studijos „Terminologijos teorija ir lietuviškoji filosofijos terminija“, spausdintos Logose 1925 m. 1 nr., 1027 m. 1 ir 2 nr., 1934 m. 1 nr. Toje studijoje buvo numatyta (ž. „L“ 1925. I. 1 psl.) dėti paskutinėje vietoje lietuviškąją filosofijos terminiją su pastabomis. 1934 m. man teko sustoti prie terminų kategorijų tyrinė- jimo, ir tą darbą sunku yra baigti, kol neturime mūsų žodyno suskirstymo pagal atskiras priesagas. Tuo pačiu užtruko ir pilnesnio filosofinio žo- dynėlio sudarymas, nors jis yra tikrai reikalingas ne tik filosofijai, bet ir specialiesiems mokslams. Šiuo sutelktiniu darbu tas reikalas iš dalies yra patenkinamas. Remiantis šituo pagrindu bus jau lengviau tvarkyti specialinę terminiją tiek filosofijos, tiek atskirų mokslų srityje. Todėl, darydamas šitą darbą su kitų pagalba, kuri man buvo tikrai naudinga ir pamokoma, nesijutau išeinąs iš kelio prie pasistatytojo tikslo.

I: Terminai

perspicace

Abejingas indiffėrent gleichgūltig 6e3paanHyHbIH abejingumas indiffėrence Gleichgūltigkeit 6GespasnuynocTE abejėjimas Ie douter, hėsitation Zweifeln COoMHeHHKe kaipo vyksmas abejonė doute Zweifel COMHeHHe kaipo turinys abejėti douter zweifeln COMHeBaTbCA abejotinas douteux zweifelhait COMHHTEenbHbIH abejotinūmas incertitude Zweifelhaitigkeit coMu4KHTenbHOCTb “aistra, -os, aistrą* passion Leidenschaft CTpacTb aistringas* passionnė leidenschaftlich crpacTHbiH turįs daug aistrų aistringumas* fougue, caractėre Leidenschaftlich- crpacTHocCTB passionnė keit aistriškas* passionnė leidenschaiftlich cTpacTHbiA atitinkąs aistros pobūdį aistrūs* passionnė leidenschaftlich cTpacTHbiA linkęs į aistras šiškinamas explicatif erklūrend 06'acHHKTenbHbIH kalbant apie prie- mones aiškinimas explication Erklarung, Deu- 06'acnenne, tung TOnNKOBaHKe aiškūmas clartė Klarheit ACHOCTb aiškus clair klar ACHbIA akimirka instant Augenblick MOMEHT akivaizdybė ėvidence Evidenz O4eBHAHOCTb akivaizdus daly- kas akivaizdūmas ėvidence Evidenz O4eBHAHOCTH kaipo kokybė akivaizdūs, -vaizdų ėvident evident O4eBHAHbIH akylas, -a gui a de bons yeux, scharfsichtig 30pkHHh

116

akylūmas

perspicacitė

akstinas, -ai incitation, mobile

amžinas, -a* ėternel amžinatvė* ėternitė amžinybė* ėternitė amžinūmas* ėternitė antgamtinis* surnaturel afitgamtis, -čio* surnature aftgamtiškas* surnaturel

antgamtiškūmas* surnaituralitė antlaikinis* surtemporel antlaikis, -io* surtemps antlaikiškas* surtemporel antlaikiškumas* surtemporalitė antrinis secondaire aftsąmonė surconscience

antsąmoninis surconscient

aftžmogis, -io surhomme afntžmogiškas surhumain apdairė, -6s (apy- circonspection daira)* apdairimas* caractėre circon- spect

apdairūs, žpdairų*

apibefidrinimas gėnėralisation

apibefidrinti gėnėraliser

apibrėžimas* dėfinition

apibrėžti* dėtfinir

apimtis, -išs volume, circoniė-

rence

apipavidalinimas formation

apipavidalinti former

apybrėža (apibrėž- dėfinition tis)*

apkanta, -6s (apy- tolėrance kanta)*

apkantūs, -kafitų* tolėrant

aplinka, -6s (aplin- milieu, ambiance kuma)

circonspect, prudent

Ansporn, Anreiz, Motiv

ewig

Ewigkeit

ūbernatūrlich

UŪbernatur

ūbernatūrlich UŪbernatūrlichkeit

ūberzeitlich Ūberzeit ūberzeitlich Uberzeitlichkeit sekundėr Uberbewusstsein ūberbewusst Ubermensch ūbermenschlich Umsicht

Umsichtigkeit

umsichtig

Verallgemeine- rung

veraligemeinern

Definition, Defi- nieren definieren Umfang, Raum- inhalt Gestaltung gestalten Definition

Duldsamkeit, To- Ieranz

duldsam

Milieu, Medium, Umgebung

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

gualitė de celui gui Scharisichtigkeit 30pkocTb a de bons yeux,

CTHMYN, noGyKAeHKe,

MOTHB BeyHbIH BE4HOCTb kaipo būsena Be4HOCTb kaipo objektas Be4HOCTb kaipo kokybė

CBepx'ecTecTBeHHbIA priklausąs ant- gamtinei sričiai CBepx'ecTeCTBeHHan O6nacTb

CBepx'ecTecTBeHHbIH atitinkąs antgam-

CBepx'eCTeCTBEH- tinę sritį HOCTb

CBEpPXBpPeEMeHHbIH

CBepxBpeMA

CBepXBPeMEHHbIH

CBepXBpeMeHHOCTb

BTOpPHYHbIH

CBepXC03HaHHe

CBepXC03HaTenbHbIH

CBepxuenoBek

C5epxuenoBe4eckKH

OCMOTPHTeNbHOCTb

OCMOTPHTeNBHOCTb

OCMOTPHTEenbHbIH

060611eHHe

060614aTb

onpeneneHnKe apibrėžiamasis sprendimas

onpegenaTb

06'eM, pa3Mep

060pMneHKe

O6OpMNAaTb

onpegenenKe apibrėžiantysis terminas

TepnHMOCT6

TepNHMeIH cpena

|

aplinkinis

" aplinkybė

apraiška, -6s*

aprašymas aprašomas

apreiškimas*

apsireiškimas* apsisprendimas

apsprendimas apsprėsti aptarimas aptarti aptartis, -iės

apvaldymas apvaldyti

apvaizda*

apvaizdingas* apvaizdinis* apvaizdūs, -vaizdų* aftimas, -2 (būdv.) aftimas, -ai (daiktv.) asmeninis*

asmeniškas* asmeniškūmas*

asmenybė* asmuo* atbaigimas*

atbaigti atdaira, -6s (atodai-

ra)* atdairūmas*

atdairūs, -dairų* štgaminamas*

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

ambiant

circonstance phėnomėne, festation description descriptif

mani-

manifestation, rėvė- lation

apparition

autodėtermination

dėtermination dėterminer discussion discuter,

discussion

examiner

domination

prendre en mains, dominer

providence

providentiel providentiel providentiel proche, prochain prochain personnel

personnel

personnaelitė, carac- tėre personnel personnalitė

personne achėvement, accom-

plissement achever, accormnplir ėgard, respect

considėration

plein d'ėgards

reproductif

umliegend, um- gebend

Umstand

Erscheinung

Beschreibung beschreibend

Offenbarung

Erscheinung Selbstbestim- mung Bestimmen bestimmen Besprechung * besprechen Besprechung, Erėrterung Bemachtigung sich bemachtigen

Vorsehung

providenziell providenziell providenziell nahe der Nachste persėnlich, Per- sonal- persėnlich, sonenhait Personalitat

per-

Persėnlichkeit Person Vollendung

vollenden

Rūcksicht, Ach- tung

Rūcksichtsvoll- sein

rūcksichtsvoll

reproduktiv

OKpyskaroLųKH, Okpe-

CTHbIH O6cTOATEN5CTBO aBneHKe

onucanne OnHCaTenbHbIH OGHapymeHKe, OT- KPOBeHHe npoasneHHe CaMOOnpenenenKne

onpenenenKe onpenenHTb O6cyKneHHe O6cynHTb O6cyneHKe

oBnaneHKe OBNaneTb

npoBHAeHHe, npOMbi- cen

npoBHAeHLManbHbIH npoBHAeHUManbHbIH npoBHKgeHUHanbHbIH GnuskKA

GnuwknKA

nMYHbIK

NKYHbIH nKųHOCTB

nHyHOCTb nuuo CBepuleHKe, LIeHHe CBepLuHTb, LUMTb BHHMaHHe, yBaxkeHHe

3aBep-

BHHMaTeNbHOCTb

BHHMaTEeNbHbIH

penpopykTHBHbIH

117

plg. reiškinys

kalbant apie prie- monę

kaipo veiksmas kaipo veiksmas

kaipo rezultatas

priklausąs asme- niui

atitinkąs asmens prigimtį

118

atgaminimas

atgaminti

atgamūs, žtgamų*

atgijimas atgimimas

atginti

atgyti atitikimas

atitikmuo

atitikti atitiūikamas, -a atitinkamūmas atitiūikąs atlaidė, -6s*

atlaidimas*

atlaidūs, -aidų* atlikimas

atlikti

atmazga, -0s (ato- mazga) atminimas*

atminti* atmintis, -iės* atoveikis*

atpareigėjimas atpareigėti atpažinimas atpažinti

atranka, -6s atremti

St. Šalkauskis.

reproduction

reproduire

reproductif

rėviviscence

renaissance, rėgėnė- ration

renaitre

revivre correspondance

correspondant

correspondre correspondant conformitė correspondant dėtente, indulgence

indulgence, carac- tėre conciliant conciliant, indulgent exėcution, accom- plissement exėcuter, accomplir

dėnoūmeni

souvenir

se souvenir mėmoire

rėaction

dispense, exemption dispenser rėcognition reconnaitre

sėlection, choix repousser, rėfuter

Bendroji filosofijos terminija

Reproduktion, BOCnpoH3B8eneHHe Wiedererzeu- gung

reproduzieren, BOCnpoH3B0AHTB

wiedererzeu- gen reproduktions-

penpopykTHBHbIA,

fahig BOCnpoHKasopaLų K Wiederaufleben Oomnsanne Wiedergeburt BO3pO0:KAeHHe wiedergeboren 803poAHTbCA

werden wiederaufleben = OxkHTb Entsprechen, COO0TBeTCTBHe

Entsprechung Gegenstand, der coorseTcTEyr0LKA

etw. entspricht npenMeT entsprechen COOTBeTCTBOBaTb entsprechend COOTBeTCTBy:OUJHK Gemassheit COOTBeTCTB6HHOCTb entsprechend COOTBeTCTBYMLMH Entspannung, ocnaoneKKe Hanpa-

Nachsicht meHMa, CHHCXOX-

nenKe Nachsichtigkeit cHncxogKTenbHOCT» nachsichtig CHKCXOAKTENbHbIH Ausfūhrung, Er- sbinonKeKKe, KCnon- ledigung HeHHe ausfūhren, erle- BbinonuKT, HCnon- digen HHTb Lėsung pa3sa3Ka Andenken BOCnoMHHaHKe, na- MATb sich erinnern nOMHHTb Gedachtnis namaTb Gegenwirkung peakųWa, MnpoTHBO- nefcTBHe Dispensation, OCB06045eHHe OT Entbindung Oo6asaHHOCTH

dispensieren,ent- binden

Wiedererkennen

wiedererkennen

OCBO604paTb OT 002- 3aHHOCTH

BOCnpH3HaHKe

BOCnpH8HaTb

Auslese, Auswahl or60p

parieren, widerle- oTpPa3HTb, OTBeprHyTS»-

gen

linkęs atgaminti

lengvai atsilei- džiąs

atrėmimas

atsaja, -0s* atsajimas*

atsajūs, atsajų*

atsiejimas* atsietas, -a* atsičti*

atsietinis* žtsijas, -A*

atsiminimas* atsiminti* atsipalaidavimas

atsipalaidūoti

atsitikimas* atsitikti

atsitiktinis atsitiktinūmas atskiras, -2 atstuma, -0s* atstūmas*

atstūmti

atvaizdas, -ai atvaizdavimas atvaizdūoti atveika, -0s*

atveikimas* atveikti*

atveikūmas* atveikūs, -veikų* atvejas, -ai* atviras, -2 atvirumas

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

rėfutation

abstraction abstractivitė

abstractif

abstraction abstrait abstraire

abstrait sėparė

mėmoire, souvenir

se souvenir

action de se dėbar- rasser, ėmancipa- tion

se dėbarrasser, s'ėmanciper

accident, ėvėnement, hasard arriver

accidentel, fortuit accidentalitė sėparė, particulier lieu ėloignė, lointain distance

repousser

image reprėsentation reprėsenter rėaction

rėaction rėagir

rėactivitė rėactif

cas, fois ouvert, franc franchise

Parieren, Wider- legung Abstraktion Abstraktionsta- higkeit abstraktionsfahig

Abstraktion

abstrakt

abziehen, abstra- hieren

abstrakt abgefallen, sepa- rat, abgesondert Erinnerung sich erinnern Sichentledigen, Emanzipation

sich entledigen, sich emanzi- pieren

Ereignis, Zufall

sich treffen, schehen zufallig Zufalligkeit einzeln Ferne Entfernung, stand zurūckstossen, abstossen Abbild Abbildung abbilden Reaktion, Gegen- wirkung Reagieren,Gegen- wirken reagieren, gegen- wirken Reaktivitat reaktiv Mal, Fall offenherzig, offen Offenherzigkeit

ge-

Ab-

OTpPAKeHKe, BepKeHHe a6cTpakuHA CnoCcOo6HOCT> OTBne- KaTb CnOCO6HeilH KaTb OTBne4eHKe OTBNe4eHHb!H OTBnNEKATb, OTBNE4b

onpo-

OTBAE-

OTBNEUEHHbIH

oTnaBuuKA, oTRens- atskilęs, atkeręs

LmiKAca BOCNOMHHaHHe BCNOMHHTb 3MaHCHnau Ha

OTA6NaTbCA, 3MaHCH- nMMpoBaTbCA

cnysaf, CTBWe CnywKTBCA, npoKaof- TH cnysaHibid cnyvaHHocT> OTAeNbHbIH oThaneHHOe MECTO paccTo4H4e

npoKCu:e-

OTTONKHYTO

OTO6paMeHKHe OTO0paxxeHKe OTO6paxMaT> peakuHa, neKcTBHe pearHposaHKe, npo- T4BOneHcTBHE pearHposaTb, npoTH- BOAeHCTBOBaAT peakTHBHOCT> peaKTHBHbIH cnyuaK, pa3 OTKPOBEHHbIH OTKDOBEHHOCTE

npoTH8O-

kaipo rezultatas

120

atžangė, -0s* atžangūmas* atžangūs, -žafigų* atžvalga, -0s*

atžvalgūmas* atžvalgūs, -žvalgų* atžvilgis, -iai*

auka, -0s, aūką

aukėti

aumuč, -eūs, aūme- nį

aumeningas*

aumesingūmas*

aumeninis*

aūmeniškas* aumeniškūmas*

Baigiamas, -2 baigiamūmas

baigtas, -2 baigtinis baigtūmas

bafidymas* bandyti*

bėgalė begalinis

be galo didelis be galo mažas bejėgis* bejėgiškas* bejėgiškūmas* belaikis* belaikiškas* belaikiškūmas* bendramaūtis

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

rėgression, regrės

rėgressivitė

rėgressit

coup d'oeil rėtros- pectif

rėtrospectivitė

rėtrospectif

regard, ėgard

sacrifice sacrifier intellect, ment intellectuel, gent intelligence

entende-

intelli-

intellectuel, intellec- tif

intellectuel intellectualitė

fini

caractėre de ce gui est fini

fini

caractėre de ce gui est terminė

expėrimentation, es- sai

expėrimenter, sayer

infinitė, multitude

infini

infiniment grand

infiniment petit

impuissant

impuissance

aiemporel

atemporei

atemporalitė

commensurable, gui a une Ccommune mesure

es-

Rūckschritt

Regressivitat

regressiv

Rūckblick, retro- spektion

Retrospektivitat

retrospektiv

Rūckblick, Hin- sicht

Opter

opfern

Verstand

verstūnding

Verstaūndigkeit, Intelligenz

Verstands-, Intel- ligenz-, intel- Iektucll

intellektuel!

Intellektualitat

endlich Endlichkeit

abgeschlossen

endlich Abgeschlossen- heit Versuch, Probie- ren versuchen, pro- bieren Unmenge endlos, unendlich unendlich gross unendlich klein ohnmachtig ohnmūchtig Kraftlosigkeit zeitlos zeitlos Zeitlosigkeit kommensurabel

perpecc perpeccHBHOCTb perpeccHBHbIH peTpPOCNeKTHBHEIH B3rnaĄ peTpocnekKTHBHOCTB peTpOCnNekTHBHbIH peTpocnekTHBHbIH Barnap, OTHOLIeHHE mepTBA »epTBOBaTE HHTenNeKT, paccynok

YMHbIA, paccyjHTenb- HbIH

YMHOCTb, paccynH- TeNbHOCTb

WHTenNNeKTYANbHbIH

KHTEenNNEKTYANBHbIH HHTenNeKTYANBHOCTE

KOHeYHbIH KOHEYHOCTB

aakKOH4eHHbIH

KOHEYHbIH 32KOHY6eHHOCTb

OnIT, npoda

npo6oBaTb, HCN5ITEI= BaTb MHOKECTBO GeckOHeuHbIH 6eckoHeYHO GonbLio;, GeckoOHeuHO Manblū GeccHnbHclH GecCcHnbHbiA GeccHhnHe HeBpPEMeHHbIH HeBpeMeHHbIH HeBpPeMeHHOCTb COH3MEpHMELH

bendras, -2 bendravimas bendrūimas bendrūiomenė* beprasmis* beprasmiškas* beprasmiškūmas* beprasmybė beribis* beribiškas* beribiškūmas* betaipis* betafpiškas* betarpiškūmas* bet kėks*

bet kuris*

biaurūmas biaurūs blėgas, -a* blėgis, -io* blogybė* bloguma, -6s*

blogūmas* būdimas, -A būdrus, būdrų buitis, -iės, buitį“ buveinė* buvimas*

būdas, -ai*

būdingas, -a būsena*

būtinas, -A

būtis, -išs, būtį* būtybės

būvis, -io*

St. Šalkauskis.

Bendroji filosofijos terminija

commun gemein communion Gemeinschaft communautė Allgemeinheit communautė Gemeinschaift absurde sinnlos absurde sinnlos absurditė Sinnlosigkeit absurditė, non-sens Unsinn illimitė unbegrenzt illimitė unbegrenzt illimitation Unbegrenztheit immėdiat unmittelbar immėdiat unmittelbar immėdiatetė Unmittelbarkeit guelcongue irgend welcher guelcongue irgend einer, jeder beliebige laideur Hasslichkeit laid hasslich mauvais schlecht, bose Ie mal das Bose Ie mal Ūbel

mauvais ėtat

mauvaisetė vigilant, ėveillė veillant, vigilant genre de vie siėge

existence

mode, caractėre

caractėristigue, de ferme caractėre mode d'ėtre, ėtat

nėcessaire existentiel nėcessitė nėcessitė existence ėtre vivant

existence

schlechter Zu- stand Schlechtheit wachend, Wach- wachsam Lebensweise Wohnstūtte Existieren,Dasein Art, Weise, Cha- rakter charakteristisch, charakterfest Daseinsart, Zu- stand notwendig existential! Notwendigkeit Notwendigkeit Existenz, Sein Wesen, Lebewe- sen Existenz

o6ui HH

O6GLeHHE

O6LHOCTb

06uHHa

GeCCMbICneHHbIH

GecCCMEiCneHHbIH

GecCcMbICnEeHHOCH

GecCMbICnHja

GearpaHKuHelH

GesrpaHKunbiA

6ea3rpaHKuHOCTb

HenoCcpeAncTBeHHbIH

HenoCcpepncTBeHHbIA

HenocpenCBeHHOTB

nro6oH, KakOH GbI TO HH Gbino

nio6oH, KakOoH GbI TO HH Obino

6e306pa3ne 6e306pa3HbiH nnoxof, anof

ano

nnoxoe COCTOAHKEe

MnNoxoe Ka4ecTBO GoppeTByioLįK GnHTen bHbIA

GbIT MeCTOnNpe0OkiBanHe CyujecTBOBaHHe Cnoc06, XxapakTep

xapakTepHblH,C TB6p- AbiIMb XapakTePOM GbiTHAHOe CocTOAHHKe

HeO00xOAHMcIH GbiTKHHbBIK HEe00XO0AHMOCTb HeO00XOAHMOCTb ObiTHe

mMHBO6 CyLjeCTBO

GbITHe, CyLeCTBOBa- HHKe

121

modus essendi

kaipo objektas kaipo kokybė

122

Daūiktas, -ai* daiktinis* daiktiškas*

daiktiškimas*

daiktybė* dailenybė

dailė, -es, dailę

dailūmas daiiūs, dailų dalijimas dalinis dalis, -iės dalykas, -ai*

dalykinis* dalykiškas* dalykiškūmas*

dalyvavimas dalyvis, -ė dalūmas dalūs darbingas, -a darbingūmas

darbštūmas darbštūs, dafbštų darbūmas

darbūs, dafbų

darinys* daryba*

darymas*

daryti*

darna, -6s, dafną* darnūmas* darnūs, dafnų* daūgelis* daugeriėpas, -a

daugiaprasmis*

St. Šalkauskis.

chose matėrie! matėriel

matėrialitė

matiėre, substance oeuvre d'art

art (beaux-arts)

beautė

joli, fin, beau partition, partage partiėl

partie

objet, chose

objectif objectif objectivitė

participation participant divisibilitė divisible productif productivitė

assiduitė

laborieux

puissance, capacitė de travail

capable de travail

formation

production, confec- tion, formation

action de faire

faire

harmonie, accord harmonie harmonieux beaucoup multiforme

ėguivogue

Ding, Sache

sachlich, dinglich sachlich, dinglich

Sachlichkeit, Dinglichkeit Stoff, Materie Kunstwerk, Kunststūck bildende Kunst

Schėnheit schėn Teilung partiell Teil

Gegenstand, Sa-

che gegenstandlich gegenstandlich Gegenstandlich- keit Teilnahme Teilnehmer Teilbarkeit teilbar leistungsfahig Leistungsfahig- keit Arbeitsamkeit arbeitsam Leistungsfėhig- keit leistungsfahig

Bildung, Gebilde

Erzeugung, Bil- dung Erzeugen, Ma- chen machen Harmonie Harmonie harmonisch Menge, vie! vielerlei, vielge- staltig vielsinnig

Bendroji filosofijos terminija

BeLįb

BeLŲHbiH

BeLįHbiH, BeLJeCTBeH- HbIA

8€6L4HOCTb, BeHHOCTb

BeLi(eCTBO

XYLOMeCTBEHHaA

BeLįb

HaaLįHOe HCKYCCTBO, XYAOKECTBO

Hanau HOCTB

KaaujHb:H

peneHKe

yacTH4HbIH

ųacTb

npeAMmeT, BeLį>

BeLLeCT-

NnpeAMeTHbIA NpeAMeTHbIH NpefMeTHOCT6

yuacTHe

yvaCTHHK AenKMOCTb AenKMblH TPYROCNOCOGHbIA TPYAOCNOCOGHOCTE

TpYAON:OGHe TPYAONOGHBbIH npoKaBOAHTENBHOCTH B pa6oTe npoK3BOAHTenbHblH B pa6GoTe O06pa3oBaHHe Aenanwe, OGpa30Ba- HHKe Aenanne

AenaTb rapMmoHHa rapMOHHYHOCTb rapMoHKueCKHH MHOro MHOropaanKyHbik, MHOrO00pa3HbiH MHOTOCMbICneHHbIH

daugiaprasmiškas*

daugiaprasmiškū- mas*

daugiareikšmis*

daugiareikšmiškas*

daugiareikšmiškū- mas*

daugingas, -a* daugingūmas*

daūgis, -io*

daugybė*

dauguma, -0s, daūi- gumą*

daugūmas*

davinys* dėrinimas derinys* dėrinti

dėmesys, demesio*

dėmčtis, dėmisi, -Šjosi

dėsningas, -a

dėsningumas

dėsnis, -io*

didelis, -ė*

didis, -ė*

didybė*

diduma, -6s*

didimas*+ didūs, -i

dičviškas, -a

dieviškūmas dievybė

dievystė

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

ambigu, ėguivogue ambiguitė, ėguivocitė

gui a plusieurs signi- fications

gui a plusieurs si- gnifications

caractėre de ce gui a plusieurs signi- fications

multiple

multiplicitė

plusieurs multitude majoritė, pluralitė

pluralitė

donnėe accordance combinaison accorder

attention

faire attention, re- marguer

conforme aux lois

rėgularitė, conformi- tė aux lois

loi

grand

grandeur

majoritė

grandeur majestueux, altier

divin

divinitė divinitė, Dieu

divinitė

vielsinnig Vielsinnigkeit

vieldeutig vieldeutig

Vieldeutigkeit

vielfaltig Vielfaltigkeit

viel Vielheit, Menge Mehrheit

Mehrheit, Vielheit

Gegebenes UŪbereinstimmen Kombination ūbereinstimmend machen, in Ūbereinstim-+ mung bringen Aufmerksamkeit merken, aufmer- ken gesetzmassig Gesetzmassigkeit

Gesetz

gross

Grėsss grosserer Teil,

Grossteil

Grėsse herrlich, stolz

gėttlich

Gėtilichkeit

Gottheit, Gėtt- lichkeit

gottliche Natur

MHOFOCMbICNEHHbIH MHOTOCMbICneHHOCTE

MHOro3HauHbIA MHOro3HayHbIH

MHOrO3HaY4HOCTb

MHOTrOKpaTHbIH, MHO- MeCTBEHHbIH

MHOrOKpaTHOCTb, MHO5KECTBEHHOCTb

MHOro

MHO:KECTBO

Gonbu/HHCTBO

MHOrowHCNEHHOCTS, MHOroCTb

naHHOe

CcornacoBaHHe

Co4eTaHHe

CornaCcOoBaTb

BHHMaHHe BHHMaTb, 3aMEe4aTb:

3akKOHOMEpHbl!H 3aKOHOMEpHOCTb

3aKOH GonbuioH

BenKkKK

BenKyKe, BenKuMHa Gėnbiuaa 4aCTb

BenKyHHa BenHYeCTBEHHbIH, TOpAbiH GomecKKA, GOMeCT- BeHHbIH GomeCTBEHHOCTb GosKeCTBO

123

kaipo kokybė kaipo esmė

GomecTBeHHan npHpoja

124

dingstis,-iės, diūgstį*

dirbimas* dirbinys*

dirbti* dirbtinis*

dirgikkis, -io* dirginimas dirginti* difgis, -io* dirglūmas* dirglūs, difglų* difgsnis, -io* dydis, -džio didingas

didingūmas

domesys, dėmesio* domėjimasis

domėtis, dūmisi, -ėjosi

domūmas

domūs, dėmų

dora, -6s, dėrą dūras, -a* doringas* doringimas* dorinis*

dūoriškas* doriškūmas* dorybė* dorėvė*

dorimas* draugingas, -a draugingūmas draūgiškas*

draugiškūmas

dvasia, dvasios* dvasingas, -a*

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

prėtexte

action de faire

oeuvre, produit du travail

faire, travailler

artificiel, factice

cause d'excitation excitation

exciter

excitation excitabilitė excitable

nerif

grandeur majestueux

sublimitė

intėrėt actit

Ie fait de s'intėres- ser

s'intėresser, ver

intėrėt

susceptible de s'in- tėresser, attentif

obser-

morale

moral

vertueux

caractėre vertueux moral

moral moralitė vertu

ėtat moral

moralitė sociable sociabilitė amical

camaraderie esprit

spirituel, fin, spiri- tualisė

Vorwand Tun Erzeugnis

tun, machen, ar- beiten gemacht, lich Reiztaktor Reizen reizen Reiz Reizbarkeit reizbar Nerv Grėsse. majestatisch, grossartig Majestat, Gross- artigkeit aktives Interesse Sichinteressieren

kūnst-

sich interessieren

Interessiertheit interessefahig

Sittlichkeit sittlich tugendhait Tugendhaiftigkeit sittlich, Sittlich- keits- sittlich Sittlichkeit Tugend Sittlichkeitszu- stand Sittlichkeit gesellig Geselligkeit kameradschatt- lich Kameradschaft- lichkeit Geist geistreich, geistigt

Ver-

npennor nenaHKe KanenKe

„LPMAMA—17

paGoTaTb, nenaT>

AenaHHbIH, HCKYCCT- BeHHbIH pasnpaikKTenb pasnpamkenHne pasgpaaTb 4 pasnpamxenKne : paafpaixHMOCT> pasppaxKHMbIH Heps BenKyKHa BenHyeCTBEHHbIH

BenHyeCTBEHHOCTb

aKTHBHbIH HHTEpeC

WuTepec (npoaBne- HHe HHTepeCa)

HHTepecOBaTbCA

3aHHTepeCOBAHHOCTE CknOHHbIH HATepeco- linkęs BaTbCA

domėtis

HpaBCTB6HHOCTb HpaBCTBeHHbIH a06popeTenbHbIA a06poneTenbHOCTb HpaBCTBeHHblH

HpaBCTBEHHblH HpaBCTBeHHOCTb n06poneTenhb HpaBCTBeHHOe CO- CTOAHKE HpaBCTBeHHOCTb OGLUMTEnbHbIH OGLMTENbHOCTb TOBapHLIecKKHH

APYKeCTBEHHOCTE

AYX OpyXOTBOpeHHbIA

„—

dvasingumas

dvasinis* dvasiškas* dvasiškūmas dviprasmis* dviprasmiškas* dviprasmiškimas*

dviprasmybė*

Eiga, -0s, eigą eilė, -ės, eilę

elgesys, elgesio elgimasis ėrdvė* erdvinis* ėrdviškas* erdviškūmas* erdvybė* erdvūmas* erdvūs, efdvų* ėsamas, -2* esamūmas* esybė*

esmė, -ės, ėsmę* esmčtyra esmėžiūra esmingas, -a* esmingūmas* esminis* €smiškas* esmiškūmas*

Gabūmas, -ai

gabūs

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

caractėre spirituel, finesse (d'esprit) spirituel, immatėriel spirituel spiritualitė amphibologigue amphibologigue caractėre amphibo- logigue amphibologie

marche ordre, sėrie, suite

conduite tenue, conduite

espace spatial spatial spatialitė espace

spaciositė spacieux prėsent

prėsence

ėtre essence investigation de I'es- sence contemplation de Vessence essentiel essentialitė essentiel

essentiel essentialitė

talent(s), don(s), ap- titude douė, capable

Geistestfūlle, Vergeistigtsein geistig, Geistes- geistig, geistlich Geistigkeit doppelsinnig doppelsinnig Doppelsinnigkeit

Doppelsinnigkeit

Gang, Verlauf

Reihe, Reihentol- ge

Betragen, Beneh- men, Fūhrung

Benehmen, Um- gang

Raum

Raum-

raumlich

Ržumlichkeit

Raum

Geržumigkeit geraumig vorhanden,anwe- send Anwesenheit, Ge- genwart Sein, Seiende Wesen,Wesenheit Wesensforschung

Wesensschau

wesenhaft Wesentlichkeit das Wesen be- treifend wesentlich Wesentlichkeit

Begabung

begabt

125

OpYXOTBOpPeHHOCT>

LyXOBHbIH AyXOBHbIH PYXOBHOCTb ABYCMbICNEHHbIH ABYCMbICNeHHbIH ABYCMbICNeHHOCTb

ABYCMbICNeHHOCTb

XOA pan, Nopanok

noBeneHKne

noBeneHHe, 06pauje- HHKe MpocTpaHCTBO MpocTpaHcCTBeHHbIH MpocTpaHCTBeHHbIH npocTpaHCTBEHHOCTb npocrpaHCTBO, npo- CTOpP npoCcTOpPHOCTb NpocTOpHbiA npKcyTeTByIOLHH, HanHyHbIH npucyTCTBHe, HanHų- HOCTb Ccyuiee, GbITHe CyTb, CYULHOCTB HcenenoBanKe CyLL- HOCTH C03epLjaHHe CyLįHO- CTH CyLųeCTBEHHbIH CyLieCTBeEHHOCTB CyLųeCTBEHHbIA

CyLįeCTBeHHbIH CyujecTBeHHOCTb

CnocOG6HOCTb, Aapo- BaHHe

CnocoGHbIA, onapeH- HbIH

126 gaidūmas gaidūs, gaidų gaivalas, -ai

gaivalingas, -a* gaivalingūmas*

gaivalinis*

gaivališkas* gaivališkūmas*

gaivūmas

gaivūs, gaivų

galčti

galia, galios* galimas, -4 galimybė* galimūmas* galingas, -a* galingūmas* galybė*

gaminys*

gamta, -6s, gamntą* gamtinis gamtiškas

garbūs, gafbų gašla, -0s gašlūmas* gašlūs*

gausa, -0s, gaūsą* gausūs, gaūsy* geidimas

geidulingas, -a

geidulingūmas

geidulys, geidulio*

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

convoitise convoiteux, dėsireux ėlėment

ėlėmentaire

caractėre de ce gui est ėlėmentaire

ėlėmentaire, d'ėlė- ment

ėlėmentaire

caractėre de ce gui est ėlėmentaire

proprietė vivifiante, viabilitė

vivifiant, viable

pouvoir pouvoir possible possibilitė possibilitė puissant puissance puissance produit

nature externe nature! nature! honnėte lascivetė lascivetė lascif abondance abondant

Ie fait de dėsirer

voluptueux

voluptuositė, carac- tėre de ce guiest voluptueux

concupiscence

Begehrlichkeit begehrlich

Grundstofif, Grundtrieb elementarisch Charakter des Elementaren Elementar-

elementarisch Charakter des Elementaren belebende Eigen- schaft, Leben- digkeit belebend, Ieben- dig kėonnen Vermėgen mėglich Mėglichkeit Mėglichkeit machtig Machtigkeit Macht Produkt aussere Natur natūrlich, Natur- natūrlich ehrlich Lūsternheit Lūsternheit lūstern Ūberfluss reichlich Begehren

begehrlich

Begehrlichkeit

sinnliche Begier- de

CKNOHHOCTb K BOMK- neneHHio

CKNOHHBIH K BOMKA6- neHHIOo

CTHxHA

CTHxHHHbIH

CTHxXHHHOCTb

CTHXKHAHbIH

CTHxK4HHbIH CTKXKHHOCTB

m HBHTENBHOCTb, RH- BY4eCTb

MHBKTENBHbIH, »HBY- wuĄ MOYb MOYb, CHna BO3MO5KHbIH BO03MO5RHOCTb BO3MO5HOCTb MOryujecTBeHHbIH MOryujeCTBeHHOCTb MOLIjb, MOryLįecTBO nponyKT BHeLIHaa NpKpoja npHpojnHbiH NpHponHeld YeCTHbIH MOXOTb NOXOTNHEOCTb NOXOTAHBbIH 06Hnne O6HnbHslH xenaHWe, BO3KA6Ne- HHe npeKcnonHeHHbIH BOKAENeHKA npeKcnonHeHHOCT> BOMAeneHHaMH

CTpacTHO0e enaHKe, uyBCTBEHHOe BOXK- geneKHe

plg. prigimtis

geismas, -ai geisti gėras, -ž gerybė* gerėvė* geruma, -0S* gerūmas* " gėrštis, gėrisi, -ėjosi* gėris, -i0* E; giminė, -ės* giminingas, -a giminingūmas gimininis giminiškas

gintas, -2 ginčas, -ai ginčijimas giūčyti

ginčytis

girda, -6s, girdą gynimas* gyvastingas, -a*

gyvas, -a* gyvėnimas* gyvėnžiūra*

gyvėnsena* gyvija, -ijos

gyvis, -io* gžvis, -io* gyvingas gyvingūmas

gyvybė* gyvybinis* gyvuliškas*

gyvuliškūmas* gyvulys, gyvulio* gyvulystė* gyvūmas* gyvūnas, -ai*

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

dėsir dėsirer bon

bontė prospėritė bien-ėtre bontė admirer

Ie bien bien genre parent parentė gėnėrigue apparentė

natal

dispute contestation contester (se) disputer ouie

dėfense viable

vif, vivant vie

conception de vie

mode de vie

monde animė, faune

ėtre animė vivacitė riche en vie

caractėre de ce gui est riche en vie

vie vital animal

animalitė animal, brute nature animale vitalitė, vivacitė

Begehrung begehren gut

Gūte Wohlfahrt Wohlstand Gūte geniessen

das Gute

Gut

Gattung

verwandt

Verwandtschaft

Gattungs-

verwandtschait- lich

Mutter-, Heimat-

Streit, Disput

Bestreiten

bestreiten

streiten

Gehėr

Verteidigung Iebensfėhig

Iebend, lebendig Leben

Lebensanschau- ung

Lebensart Lebewelt, Ge- samtheit der Lebewesen Lebewesen Lebendigkeit Iebensreich Lebensreichheit

Leben

Lebens-

tierisch, anima- lisch

Tierheit

Tier

tierische Natur

Lebendigkeit

tre vivant, ėtre sen- Tier, animali-

sible

sches Wesen

127

menaHKe, BOMAeNeHHe

CHAbHO 5KenaTb

RO6pe+IA, xopoLIKū

A06poTa

Gnarononysne

GnarococToAHKHe

A06poTa

NKO6OBaTBCA, Hacnak- gaTbCA

A06po

Gnaro

pon

popcTBeHHbIH

poACTBeHHOCTb

ponosoH

POACTBeHHbIH

ponHoH

cnop

ocnapHBaKnKne

ocnapHsaTb

CnopHTE

Cnyx

aaLįHTA

> H3HECNOCOGHBIK, H3HEHHbIH

mHBoH

»H3Hb, KHTHE

M H3HeCO03epLjaHHE

06pa3 H3HH cayHa, XHBOKH MHp

»HBOe CyL(eCcTBO »HBOCTb mH3HeOOHAbHbIH »)H3He00HNbHOCTb

mH3Hb »H3HeHHbIH MHBOTHbIH

»HBOTHOCTb MHBOTHOS »HBOTHAA NpKpona »HBOCTb

> HBOTHOe juslingas gyvis

128

gražybė*

gražūmas*

gražūs*

greta, -0s

gretinis

grynas, -a

grožštis, grūžisi, -ėjosi*

grožis, -io*

Imlūmas

imlūs, imlų išdava* išdavūmas* išdavūs, išdavų*

išgalė išgalčti*

išganymas išganyti

išlyga, -os* Išmana, -os* išmaningas, -a* išmanymas* išmanyti* išmanūmas* išmanūs, išmanų* išmintingas, -a išmintingūmas

išmintis, -iės išmonė*

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

beautė Schėnheit, die Schėne

beautė Schėnheit

beau schėon

contiguitė Nebeneinander

contigu Berūhrunąs-

pur rein

contempler mit Wohlgefallen betrachten, ge- niessen

Ie beau das Schėne

rėceptivitė Rezeptivitat,

: Empfaūnglichkeit rėceptif auftnahmefahig rėsultat Ergebnis, Resul-

tat efficacitė Ergebnisfahigkeit, Ergiebigkeit efficace ergebnisfahig, er- giebig force, puissance Kraft, Vermėgen pouvoir vermėgen, im Stande sein salut Heil, Erlėsung

libėrer, sauver restriction, rėserve

retten, erlėsen Vorbehalt

intelligence Verstandnis intelligent ūberlegsam, ver- standig intelligence Verstandnis entendre, saisir verstehen sagacitė Gescheidtheit, Verstandigkeit sagace gescheidt, ver- standig sage weise sagesse Weisheit sagesse Weisheit invention Erfindung

KpacoTa gražus dalykas

KpacoTa kaipo kokybė KpacHBbIA, npekpacHbiH CMExKHOCTb CME5KHbIH YKCTbIH nioGOBaTbCA, Hacnak- naTbcA

KpacHBOe, HOe

npekpac-

€MKOCTb, PeLenTHB- HOCT, BOCnipHHM- YHBOCTb €MKKHH,peLenTHBHEIH, BOCr PHHMYHBbIH pesynbTaT

peKCcTBHTeEnBHOCTb neKcTEBHTenbHbIA

CHna, MOY4b

GbiTb B CHnax, B CO- Š CTOAHHH

CcnaceHne, H36aBne- HHe

cnacTH

Orosopka

noHKMaHHe, pa3yMe- HHe

noHaTANHBEIH, CMbILU- neHbIĄ

noHHMaHKe, MeHHe

pa3yMeTb, CMbICnHTb, noHKMaTb

CMblLUneHOCTb, pac- CynKTenbHOCTb

CMblLIneHbIK, | pac- CyAMTenbHbIH

MYApbiH

MYAPOCTb

MyAPOCTb sapientia

BBIMbICen, BblĄYMKa plg. išradimas

E

„ įstengti

pasy-

išorė*

išorinis* išpildymas išpildyti

išplėsti, išplečia* išplėtimas* išplėtojimas

išplėtėti išplisti*

išplitimas* išprotis, -čio

išradimas*

išraiška

išrėikšti išreiškimas Išrėdymas* išrodyti* išsamūs, išsamų* išsibiūškymas išsiblaškyti

išsigimimas išsiginti

išsiplėtėjimas* išsiplėtėti* išsiskleidimas* išsisklčisti* išsivadavimas

išsivadūoti

išsivystymas* išsivystyti* išskleidimas* išskleisti* išteklius, -iaus* ištesėjimas ištesėti

Logos

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

Vextėrieur

extėrieur, externe

accomplissement

accomplir

ėlargir

ėlargissement

ėlargissement, dėve- loppement

ėlargir, dėvelopper

s'ėlargir, se rėpan- dre

ėlargissement

conclusion, syllo- gisme

invention

expression exprimer expression dėmonstration dėmontrer ėpuisant distraction

se distraire

dėgėnėration dėgėnėrer

expansion, dėvelop- pement s'ėlargir, lopper dėploiement, nouissement se dėployer, s'ėpa- nouir dėlivrance, se libėrer

se dėlivrer, se libė- rer

dėveloppement se dėvelopper dėploiement dėployer ressource ačcomplissement tenir, accomplir

se dėve-

ėpa-

fait de

das Aussere Ausser, Aussen- Erfūllung erfūllen erweitern Erweiterung Erweiterung, Ent- wicklung erweitern, ent- wickeln sich ausbreiten

Ausbreitung Vernunftschluss

Erfindung, Ent- deckung Ausdruck ausdrūcken Ausdrūcken Demonstration erweisen erschėpfend Zerstreutheit sich zerstreuen

Entartung

ausarten, ten

Erweiterung, Ent- wicklung

sich ausweiten, sich entwickeln

Sichentfalten, Entfaltung

sich entialten

entar-

Sichbefreien

sich befreien

Entwicklung sich entwickeln Entfaltung entialten Hilisąuelle Ertūllung haiten, erfūllen

HapysKHOCTb HapysKHbIA HCnonHeHKe KCNOonHKT pacuiMpHTE pacLunpeHHe pacuiHpeHKe, pa38H- THe pacLUHpHTb, pasB8HTb

pacuuHpKTECA

paciuHpeHKHe YMOSaKnioeHHe

H306peTe4He, OTKPbi- THe BbIpAxKeHHe BbIpa3HTb BbIpaKeHHe nokasaTenbCTBO AOKasaT> HC4epnbisaioLųnĖ pacceaHHOCTb pacceaTbca, pa3- BNe4bCa BbIDOKAeHHES BbIPOAHTbCA

pacLuKpeHKe, pa3BH- THE

pacuHpWTeCa, BHTbCA

pasBHTHe

pa3-

pasBepHyTbCca, BHTBCA

OCBOG0MneHKe, H3- Gasnenne

OCBO60jHTbCA, H36a- BHTBCA

pa38HTHe pasBHTBCA paBepTbiBaHHe pa3BepT:iBaTb peccypC, AOCTaTOK BbINOnHeHKe CnepikaT6, HHTB

pa3-

BbINON-

129

plg. išviršinis

130 St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija .

ištikimas, -a digne de confiance, treu, vertrauens- BepHbiA, ĄocTOoHHkIH fidėle, sūr wūrdig nOBepHa ištikimūmas fidėlitė Treue,Vertrau- BepHOCTb enswūrdigkeit ištisas, -4* entier, intėgral ganz, vollstandig LenbiA, cnnominoK ištisinis* d'une piėce ganzheitlich LenOCTHbIH, UenbHbIH ištisūmas* intėgralitė Integritėt UenOoCTHOCTb, UeNb- HOCTb ištvermė endurance, tėnacitė Ausdauer BbIAepiKKa ištvermingas, -2 * endurant, tenace ausdauernd BbIHOCnHBblH išvada conclusion Schluss, Schluss- BbiBOA», sakniouenKe satz išvadavimas libėration, dėlivrance Befreiung OCBO600MAeHHe, H3- Gasnenne išvadūoti libėrer, dėlivrer, dė- befreien OCBO60AHTb, H36a- barrasser BHTb išvedžiėjimas dėduciion Folgerung, Fol- BbiBeneHKe gern išvedžiėti dėduire, conclure folgern, schlies- saknmovaT», = genaTb sen BbIBOfbI išvestinis dėrivė abgeleitet MpoK3BOnHbIH išvidinis* intėrieur, intrinsėgue innerlich BHYTpPeHHHA plg, vidinis išviršinis* extrinsėgue, extėrieur ūusserlich BHeLIHHK plg. išorinis išvystymas* dėveloppement Entwicklung paaBHTHe išvystyti* dėvelopper entwickeln pa3BHTb Įdėmūs, įdėmų attentif aufmerksam BHHMaTENbHbIH įgijimas* acguisition Erwerbung npHo6peTeHKe įgimtas, -4 innė eingeboren BPOAeHHbIH įgimtis, -iės* gualitės innėes eingeborene An- BpokgeHHbIe CcBOH- lagen CTBa įgyti* acgučrir, gagner erwerben npHMoopecTH, AOGbITL įgūdis, -džio habitude, dextėritė Fertigkeit, Ge- naBbIk wohnheit įjaūsmintas ėmotif, pėnėtrė d'ė- gefūhlsbetont OKpauleHHbIA WyB- motion CTBaMH įjungimas incorporation Eingliederung, BKNIOYeHKe Einfūgung įjūngti incorporer eingliedern, ein- BknIOowKTo fūgen įkvėpimas inspiration Eingebung, In- BAOxXHOBeHKe spiration įmėgis, -io prėdilection Vorliebe npHcTpacTHe įpareigojimas obligation Verpilichtung 06GasaTenbCTBO įpareigėti obliger verpilichten 06a3a7Tb įprėsminimas* action de donner un Sinngebung OCMbICneHHe sens

įprūsminti* donner un sens Sinn geben OCMbICnNHTb

įprasti* įpratimas* įprotis* įrankis* įrodinėjimas*

įrodinčti* įrėdymas*

įrėdyti* įsakmūmas*

įsakmūs, įsakmų* įsakūmas

įsakūs, įsakų įsįmoninti* įsigyvėnimas įsigyvėnti

įsijaūsti

įsijautimas

įsipareigojimas įsipareigėti įĮsisįmoninti*

įsitikinimas*

St. Šalkauskis.

s'habituer habitude habitude instrument argumentation

argumenter

preuve, dėmonstra- tion

dėmontrer, prouver

caractėre (de ce gui est) explicite

explicite

caractėre impėratif

impėratif

rendre conscient

acclimatisation

s'acclimater, s'habi- tuer

pėnėtrer V'esprit de, sentir, se mettre dans les senti- ments de

fait de sentir, de pė- nėtrer Vesprit de, de se mettre dans les sentiments de

obligation

s'obliger

devenir conscient

persuasion

sich gewėhnen Sichgewėhnen Gewohnheit Werkzeug Beweisen, Be- weisfūhrung beweisen Beweis

beweisen

Ausdrūcklichkeit

ausdrūcklich

befehlerische Art

befehlerisch

bewusst machen

Sicheinleben sich einleben

sich eintūhlen

Einfūhlung

Sichverpilichten

sich verpilichten

sich bewusst werden

UŪberzeugung

=

Bendroji filosofijos terminija

NpHBbIKHYTĖ NpHBelyka npHBbiųka OpynKe AOKa3biBaHKHe

AOKa3biBaTb AOKasaTenbCTBO

AOKasaTb ACHaA BbIDAKEHHOCTE

ACHO BbIPAKeHHbIH NoBenKTeNbHOCTb nosenHTenbHbiA BBeCTH B CO03HaHHe B»KHBaHHe

BMHTBCA

BYyBCTBOBaTbCA

BUyBCTBOBaHHEe

oGasaTenbCTBO O0a3aTbCA OCO3HaTb

yBepeHHOCTb, YO€e- AeHKe

131

įsitikinti* se persuader sich ūberzeugen yBepHKT»CA, y6GenHTb- ca įsitikrinimas* conviction Sichvergewis- yGemneHHOCTb sern, Gewissheit įsitikrinti* se convaincre sich vergewis- YgOCcTOBepHTECA, sern, sich etw. yOepAHTbCA einsichtig ma- chen įsivaizdžvimas imagination Einbildung BO006pameHKe įsivaizdūoti s'imaginer sich einbilden B006pa3HTb įspūdis, -džio impression Eindruck Bne4aTneHKe įstangž,-6s, įstangą* pouvoir Vermėgen MOYb įstatymas loi Gesetz 3akOH įstėngti* pouvoir vermėgen MOYb, ObiTb B CHnax

Eingebung, Sug- BKyLIeKKe

įtaiga, -6s, (taigą* gestion

suggestion

132

įtaigūs, ftaigų* įtaka, -0s, įtaką* įtakingas, -a įtakūs, įtakų* įtampa, -0s

įteigimas įtėigti įtikinamas* įtikinti* įtikrinamas*

įūkrinti*

įvairialytis įvairėvė

įvairūs, įvairų įvardijimas įveikti* įvykdyti

įvykis, -io*

Yda* ydingas, -a*

ydiškas* ypatingas, -a*

ypatingūmas* ypatybė* ypatūmas* ypatūs, ypatų*

Jaūčiamas, -2* jaučiamūmas* jaūdas, -ai* jaudiklis, -io* jaudinimas* jaudinti*

St. šalkauskis.

suggestif influence

influent

tension, intensitė

suggestion suggėrer

persuasif persuader convaincant

convaincre

hėtėrogėne

ėtat de ce gui est multiforme

diffėrent, divers

dėnomination vaincre, surmonter exėcuter, rėaliser

ėvėnement

dėfaut, vice dėfectueux, vicieux

dėfectueux particulier

particularitė particularitė particularitė singulier, particulier

sensible sensibilitė excitation stimulani excitation exciter

suggestiv Einfluss einflussreich einilussiahig Spannung, Inten- sitūt Eingebung, Sug- gestion eingeben, sugge- rieren ūberzeugend ūbezeugen vergewissernd

vergewissern, ein- sichtig machen verschiedenartig Mannigialtigkeit verschieden Benennungą, Be-

titelung ūberwinden

ausiūhren, ver- wirklichen

Geschehnis, Er- eignis

Fehler, Laster fehlerhaft, laster- hait Tehlerhaft eigentūmiich, be- sonderer Eigentūmlichkeit Eigentūmlichkeit Eigentūmlichkeit besonderer

fūhlbar Fūhlbarkeit Erregung Erreger Erregen erregen

Bendroji filosofijos terminija

BHYLUHTENbHbIH BnHaHKe BAHaTeNbHbIH CnoCco6HbIH BnHATb HanpaseHKe

BHyLIeHHe BHYLLIHTb

yGenHTenbHblA yBepHTb, y6eAHTb YgocTOBeparoLi MA,

AOCTOBepHbIH y6enHTb

pasHOBHAHbiH MHOro0o6pasHe

paanHyHblA, 06pasHbiH HaHMeHOBaHHe

MHOroO-

npeononeTb, NpeB03-

MOYb KCnNonHKHTB, OCyYLŲ4e- CTBHTb npoHciueCcTBHe, CO- GbITHe

H3'aH, NOopok

C HenOCTaTKaMA, no- poYyHbIH

nopodHbIH

OCO6eHHbIH

OC066HHOCTb OC06eHHOCTb OC00eHHOCTb OCO6blH

sutelktinė kokybė atskira kokybė skiriamoji kokybė

uyBcTByeM>IH yyBCTBYeMOCTb BOSGyMKAeEHHES BO39y7HTen> B030y1eHHe 8030y8aTb

jaudrūmas*

jaudrūs, jaūdrų* jaūsena*

jausla, -6s, jaūslą* jauslūmas*

jauslūs, jaūslų*

jaūsmas, -ai* jausmingas, -a*

jausmingūmas* jausminis*

jaūsti* jautimas* jautinys, jaūtinio*

jautrūmas* jautrūs, jaūtrų*

jautulingas, -a* jautulingūmas* jautulinis* jautulys, jaūtulio* jėga, -6s, jėgą jėgingas, -a jėgingimas

judesys*

judėjimas* jūdintojas judintūvas

judrūmas

judrūs

jungtinis

jungtis, -iės, jūngtį

juūtamas, -2* juntamūmas* jūsena* juslė, -ės* juslingas, -a*

St. Šalkauskis.

excitabilitė

excitable

mode de sentir sensibilitė sensibilitė

sensible

sentiment

sensible, tal

sensibilitė, mentalitė de sentiment

sentimen-

senti-

sentir sentir objet de sentir

sensibilitė, dėlica- tesse, vigilance

sensible, dėlicat, vi- gilant

affectif

afiectivitė

affectif

ėmotion, passion

force

robuste, vigoureux

vigueur, caractėre de ce gui est vigoureux mouvement mouvement

moteur

moyen mėcanigue,

moteur

mobilitė, agilitė mobile, agile

uni

lien

sensible sensibilitė mode de sentir sens

sensitif, sensuel

Bendroji filosofijos terminija

Erregbarkeit

erregbar Fūhlungsart Gemūt Fūhlfahigkeit

fūhlfūhig

Gefūhl

gefūhlvoll, findsam

Empfindsamkeit

emp-

Gefūhls-

fūhlen

Fūhlen

Gefūhlsgegen- stand

Wachsamkeit, Feinfūhligkeit

wachsam, fein- fūhlig

affektiv

Affektivitat

aifektiv

Aiffekt Kraft kraftvoll Kraftigkeit

Bewegung Bewegung Beweger Bewegungsmittel

Beweglichkeit beweglich vereinigt Verbindung, Band, Kopula empfindbar Emptindbarkeit Empiindungsart Sinn emptindungsbe- gabt, sinnlich, sensibel

133

BO26yMnZEMOCTb, B030yjHMOCTb

BO039yAHMbIH

06pas vyBCTBOBaHHA

vyBCTBa

CNnoCcO6HOCTb 4yBCT- BOBaTb

CnOoCO0HbIA UyBCTBO- BaTb

uyBCTBO

VyBCTBHTeNbHbIH

UyBCTBHTeN5HOCTb

OTHOCaLKHCA K WyB- CTBY

vyBCTBOBaTb

yyBCTBOBaHHe

npeAMeT vyBCTBA

UyTKOCTb

UyTKKH

ab+beKTHBHbIH a66EeKTHBHOCTb ab+6eKTHBHbIH ab+beKT

cHna

nonHbIH CHn MOLHOCTb

priklausąs jautu- lių sričiai plg. pajėga

ABKKeHKe

ABHKeHHe

nBHraTenb

aBHKraTenbHbIH anna- paT

NOoABWKHOCTB

NopnBKKHBIH

CoejHHeHHIH

CBA3b, CBA3Ka

OLLYTHMbIK OLYTHMOCTb 06pa3 OLiyLjeHHA YyBCTBO vyBCTBeHHbIH

134

juslingūmas*

juslinis*

juslūimas+ juslūs*

jūsmas, -ai* jusminis* jūsti* jutimas* jutinys*

Kaita, -os, kaitą* kaitūmas*

kaitūs, kaitų* kalba, -ės, kalbą

kalbūmas* kalbūs, kalbų* keisti

kentėjimas kėslas, -ai*

kšslauti*

kėsmas, -ai kėsti kiekinis* kiškis, -io* kiekybė*

kiekybinis* kilmė, -ės, kilmę kilnūmas

kilnūs, kilnų kiūtamas, -a kintamūmas kisti

kitimas

kitėniškas, -a

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

sensibilitė, alitė sensoriel

sensitivitė sensitif sensation sensitif sentir

sensation objet de sensation

change variabilitė

variable

lichkeit sinnlich, mit den Sinnen wahr- nehmbar Empianglichkeit (sinnliche) empfanglich, sen- sibel Empfindung sinnlich ernptinden Empfindung Empfindungsge- genstand

Wechsel Veranderlichkeit

veranderlich

langage, langue, dis- Sprache, Rede

cours loguacitė causeur, bavard changer, altėrer

passion dessein

projeter

passion

patir, souffrir guantitatif guantitė guantitė

guantitatif origine

sublimitė sublime

muable, variable

Gesprachigkeit gesprachig verandern, deln Leiden Absicht, ben beabsichtigen, sich vornehmen Leiden leiden guantitativ Guantitat Guantitat, Guan- tum guantitativ Ursprung Erhabenheit erhaben veranderlich

wan-

Vorha-

muabilitė, variabilitė Veraderlichkeit

s'altėrer, changer altėration

d'un autre genre

sich andern

Anderswerden, Wandlung

andersartig

sensu- Sensibilitat, Sinn- vyscTBeHHOCTE

UyBCTBEHHbIH

CnoCc00HOCTb LiaTb

CnoCOGHbIH OLjyLjaT6

OLjyLųjeHHe UyBCTBeHHbIH OLjyujaTb OujyLųjeHKe

npejMeT OujyLųjeHKa

MeHa, CMeHa

nepeMeHY4HBOCTb, H3-

MeH4HBOCTb H3MEHYHBbIA,

MeHYHBbIH A3bIK, PeYb

FOoBOpNHBOCTb FOBOpANHBbIA MEHATb, HATb CTpapaHKe HaMepeHMe, 3aMbICen 3aMbILInaTo, BaTb CTpagaHHe CTpanaTb KONKųeCTBEHHbIA KOnKYeCTBO KOnKyeCTBO

3aTe-

KONKHYeCTBEHHbIA npoHCxOMAeHHe BO3BbILJeHHOCTb BO03BbILUeHHbIH H3MEeHYHBbIH H3MEeHYHBOCTb H3MEeHATBCA H3MeHeHKe

KHakKK

OLy-

nepe-

BHAOH3ME-

aarTen,

abstrak.principas konkretine pras- me

kitoniškimas

klaida, -6s, klaidą*

klaidingas, -a klaidingūmas

klaidūs, klaidų*

klausa, -ūs, klaūsą klausūs, klaūsų*

kokinis*

kokis, -io* kokybė* kokybinis* kraštutinis* kraštutiniškas* kraštutiniškūmas*

kraštutinybė* krfpsnis, -io*

kryptis, -iės, kryptį* kūriamas, -a*

kūrsena* kūrti* kūnas, -ai

kūninis* kūniškas*

kūrėjas, -ai kūrimas* kūrinys, kūrinio* kūryba*

kūrybinis* kūrybiškas kūrybiškimas

Laidas, -ai laidūoti

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

caractėre de ce gui est d'un autre genre

erreur

erronė, faux caractėre de ce gui est erronė

trompeur, dėconcer- tant

ouie de bonne ouie

gualitatif gualitė gualitė gualitatif extrėme extrėme extrėmitė

extrėmitė ėcart, aberrance

direction crėateur, -trice

mode de crėation crėer Corps, chaire

du corps corporel, charnel

Crėateur crėation oeuvre de crėation crėation

de crėation crėateur, -trice

caractėre crėateur

garantie assurer, garantir

Andersartigkeit

Irrtum

irrtūmlich, falsch

Irrtūmlichkeit, Falschheit

irre fūhrend

Gehėr von gutem Gehėr, feinhėrig gualitativ Gualitat Gualitat gualitativ ausserster ausserster Extremitat,Extre- mismus Extrem einmalige Abwei- chung Richtung schėpierisch, schaffend Schėpfungsart schaffen Kėrper, Fleisch, Leib Kėrper-, Lleibes- kėorperlich, fleischlich Schėpfer Schaffen Schėpfung schėopferische Ar- beit schėopierisch

schėpterisch schėpterische Begabung

Garantie

garantieren, si- chern, gewdhr- leisten

HKHaKOCTb, HHaKOBOCTb

OLIHOKa, saGnyMneHHe

OLIHGOYHbIA

OLIHOOYHOCTb

BBOAALJHA B saGnyM- neHKne

Cnyx C XOpOLUHM CnyxOM

KayeCTBEHHbIH Ka4eCTBO Kau4eCTBO KaueCTBEHHbIH KpažinKK KpažHKK KpaHHoCT6

KpaHiHOoCTb OAHOKpaTHOe OTKNO- HeHHe HanpasBneHnKe TBOp4ecKHH

06pa3 TBOpeHHa TBOPHTb, CO3HfaTb TenO, NNOTb

TeneCHblH TeneCHblA, nnoTCKKHHA

TBOpeL,

TBOpeHHe, C03HnaHKe TBOpeHHe, C034aH4e TBOp4eCTBO

TBOp4eckHHA

TBOp4eckHH TBOp4eckKai CnoC06- HOCTb

rapaHTHa rapaHTHpOBaTb, 06eC- neYHBaTb

135

abstrak.principas konkretine pras- me padėties atžvilgiu kokybės atžvilgiu

priklausąs kūry- bos sričiai

136

laikas, -ai* laikinas, -a* laikinis* laikiškas* laipsnis, -io laipsniškas, -a

laipsniūoti, -ūoja, -Žvo

laisvas, -i

laisvė

laisvingas, -a

laisvūmas

lėmtas, -ž*

lemtis, -iės, lemt]* lėmimas*

liėsmas, -ai

lišsti

lietimas

likimas*

linkmė, -ės, liikmę*

liūdyti, -ija, -ijo

lygiareikšmis*

lygiareikšmiškas*

Ifgis, -io*

lygybė*

lygmuo, -ėns, lygme- nį*

lygūmas*

lygstamas, -a

lygstamūmas

Ifgtys, -čių

lyta, -0s, Iytą

Iftimas, -a

lytimūmas lytėjimas

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

temps temporaire temporel temporel degrė, grade graduel

graduer

libre

libertė

gui aime la libertė; ol il y a dela Ili- bertė; libre

libertė

destinė, convenable

destin prėdestlnation

contact toucher toucher sort inclination tėmoignage tėmoigner ėguipollent ėguipollent niveau ėgalitė ėguivalent

ėgalitė relatif relativitė ėguation tact

tangible, tactile

tangibilitė toucher

Zeit zeitweilig temporal, Zeit- zeitlich Grad, Stufe stufenweise, mahlich abstufen

all-

frei Freiheit freiheitiich

Freiheit, Freisein

vorherbestimmt, beschieden, ge- būhrend Geschick Vorherbestim- mung Berūhrung berūhren Berūhren Schicksal Neigung Zeugnis, Zeugen bezeugen, zeugen gleichbedeutend gleichbedeutend Niveau Gleichheit Ebenbild, Aegui- valent Gleichheit, Eben- heit bedingt, relativ

Bedingtheit Gleichung Tastsinn

tastbar, taktil

Tastbarkeit Berūhren, Tasten

BpeMa BPėMeHHblH BpeMeHHOH BpeMeHHOH CTeneHb nocTeneHHbIH

H3MeHATb NO CTEene- HAM

CB060pHblA, BOnbHbIH

CB0600ja, BOnA

CB0604006HnbHblH, CBO060p0ni06HBbI A

CB060jHOCTb, BONbHOCTb CyMAeHbIA, CyKeHbIH, HannexaujMA

pok npenonpeneneHKe

npHKOCHOBeHKe KaCaTbCA, TpPOraTb KacaHHe, TPOraHKe Cynb0a HaKNOHHOCTb CBHpeTenbCTBO CBHneTeNbCTBOBaTL paBHO3HayKbij paBHO3HaYHBIH YpoBeHb paBeHCTBO 3KBHBANeHT

paBHOCTb, DpOBHOCTb

OTHOCHTenbHblH, YC- NOBHbIA OTHOCHTEen:HOCTb, YC- NOBHOCTb ypasHenKe ocasaHKe OCA2aeMbIA, TeNbHbIH OCA432€MOCTb KacaHHe, TpOraHHėe, OcasaHHKe

OCa3a-

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija 137

lytėti, Iyti, -ėjo toucher, palper berūhren, tasten kacaTbca, TpOraTb, OCa3aTb lytinis* sexuel Geschlechts- nonosoH lytis, -iės, -Iytį* forme, sexe Form,Geschlecht +opma, non Igtiškas* sexuel geschlechtlich nonosoH lobingas, -2 riche reich Gorarbiū lobingimas richesse Reichheit COCTOATENbHOCTb, 6O- raTCTBO Ibis, -io richesse Reichtum,Schatz GorarcTBO, g06po lobynas, -ai trėsor, trėsorerie Schatz, Schatz- knan, CokpoBKLųHHLA kammer lūkestis, -čio attente, esperance Erwartung, Hoff- OkHganKe, uaaHKne nung Maga, -0s* sėduction, attirance Locken CO6na3H, npHMaHKa magėti, maga, -šjo* ėtre sėduisant lockend sein GbiTb .3aMaHYHBbIM, HpaBHTbCA maginti* sėduire, attirer locken npHMaHHBaT», npenb- UjaTb magūs* sėduisant, attirant verlockend npenbCTHTenbHblH malėnė grace Gnade MHNOCTb, GnaronaTb malonybė plaisir Vergnūgen YAOBOnbCTBKHE malonūmas agrėment Annehmlichkeit npuaTHOCTE malonūs, -0nų agrėable angenehm npHKaTHbIH marūs* inviable, mortel sterblich,nicht Ie- HesMSHeCNOoCOGhBIH, bensfahig, tod- poxnblH, CMepTo- bringend HOCHbIH mastas, -ai ėchelle Massstab MaciuTaS matas, -ai mesure Mass Mepa matūoti mesurer messen MepHTb mąslūmas* pensivitė Geneigtheit zum CknOHHOCTB K MbILI- Denken neHHMo, | BAYMYH- BOCTb mąslūs, mžsly* pensif zum Denken ge- CknoHHbIA K MbiLune- neigt, nachden- HHIO, BĄYMYKBIA klich mąstinfis, mąstinio* objet de pensče Denkgegenstand npenmeT MEiLIneKHKa mėstymas* Ie penser Denken MblLuneHKe mąstysena* mentalitė, mode de Mentalitat, Denk- cnoc06 mbiminenKa penser art mąstyti, mąsto, -ė* penser denken MbICNHTb mąstytojas* penseur Denker MbICNHTEenb mėdžiaga ėtoffe, matiėre Stoff, Materie MaTepHA, BeLįeCTBO medžiaginis matėriel stofilich, korper- BeujecTBeHHbIA, Ma- priklausąs = me- lich TepHanbHbIH džiagos sričiai mčdžiagiškas matėrie! materiell MaTepHanbHblH atitinkąs medžia-

gos prigimtį mėnas, -ai art Kunst HCKYCCTBO

138 meninis

mėniškas

meniškūmas

mėginimas* mėginys, mėginio*

mėginti* mintis, -iės, mintį mirštamas, -a* mirtingas, -a* mirtingūmas* mėūgis, -io* mokslas, -ai* mokslingas, -a* mokslingūmas* mėkslininkąs* mokslinis* mėksliškas* moksliškimas*

mokslūmas*

mokslūs, mūkslų* moūstas, -ai

Nauda, -6s, naudą naudingas, -a naudingūmas neapibrėžtas, -a* neapsprėstas, -a neatribėtas, -a* neatskiriamas, -a* nebaigiamas, -a*

nebaigiamybė* nebaigiamūmas*

nėbaigtas, -a* nebaigtūmas*

nebendramatis*

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

d'art

artistigue

caractėre de ce gui est artistigue

ėpreuve, essai

ėchantillon, objet d'ėpreuve

ėprouver, essayer

pensėe

mortel

mortalitė

plaisir

science

ėrudit

ėrudition

savant

scientifigue

caractėre gue capacitė d'ėtudier

scientifi-

capable d'ėtudier geste

avantage utile

utilitė indėfini indėterminė indistinct insėparable infini

Vinfini

infinitė

non fini

caractėre de ce gui

n'est pas fini incommensurable

Kunst-

kunstvoll, kūnst- lerisch, artis- tisch

Kiūnstlerischsein

Probieren Probe

probieren Gedanke todtlich sterblich Sterblichkeit Lust Wissenschaft gelehrt Gelehrsamkeit Gelehrter wissenschaftlich wissenschaftlich Wissenschaiftlich- keit Lernfūhigkeit, Gelehrigkeit lernfahig,gelehrig Geste, Gebarde

Nutzen nūtzlich nūtzlichkeit unbestimmt indeterminiert unabgegrenzt untrennbar endlos

Endlosigkeit Endlosigkeit

unbeendet Unbeendetheit

inkommensura- bel

oTHOCaLMAca K HC- priklausąs menui | KyCCTBY 4 XYLOKeCTBEHHbIA atitinkąs meno

reikalavimus XYROMKECTBEHHOCTb

npo6a npoda

npo6osaTb MbICNb CMepTenbHbiH CMEpTHbIH CMepTHOCTb YAOBONbCTBKHE Hayka yveHbiH YveHOCTb yveHblH HayuHblH HayYHbIH HayvHOCTb

plg. bandyti

CnoCcO6HOCTb K y4ue- HHIO

CnOCOGHbIH K yueHKio

meCT

nonb3a none3HbiH none3HOoCTb HeonpepenenHbiū HeonpeneneHHbiA HeOTrpaHKYeHHbIH Hepa3nenbHbiū HeCKOH4aeMbIA, 3aBepLuaeMbIA HeCKOH4aeMOe, He3a- nebaigiamas da- BepLJaeMOe lykas HeCKOH4aeMOCTb, He- tokio dalyko ko- 3aBepu/aeMOCT5 kybė HeOKOH4eHHbIH HeOKOHYEHHOCTH

He-

HeCOH3MEpHMElH

72027

nebendramatiškas* nedūras, -a negalia, -galios negalimas, -a neigiamas, -a*

neigiamybė*

neigiamūmas* neigimas* neiginys, nėiginio*

nėigti* neigtūkas, -ai*

neįmanomas, -a* nelygstamas, -a

nelygstamybė

nelygstamūmas

nemarūmas* nemarūs, nemarų*

nemirštamas, -a* nemirštamūmas* nemirtingas, -a* nemirtingūmas* nenuoseklybė*

nenuoseklūmas*

nenuoseklūs, nūoseklų* nepriklaūsąs* nepriklaūsomas, -ą* nepriklausomybė* nepriklausomūmas* nepriteklius* nerangūmas

nerangūs, -rafigy*

neribėtas, -a* nerimas

St. Šalkauskis.

incommensurable immoral impuissance impossible nėgatif

chose nėgative

caractėre nėgatif nėgation objet de nėgation

nier particule de nėgation

inintelligible

inconditionnė, abso- lu

chose incondition- nėe, absolu

caractėre absolu

viabilitė viable

non mortel caractėre non mortel immortel immortalitė inconsėguence

inconsėguence inconsėguent

indėpendant indėpendant indėpendance indėpendance mangue

lourdeur, gaucherie

lourd, gauche

illimitė inguiėtude

Bendroji filosofijos terminija

inkommensurabel Heco43MepHMbIA

unsittlich 6Gea3HpaBcTBeHHbIH

Ohnmacht GeccHnne

unmėglich HeBO3MOMHbIH

negativ, vernei- OTpPHLaTenbHbIA nend

negative Erschei- oTpHLaTen>HOe aBne-

nung,— Eigen- HHe, — uepTa schaft Negativsein OTpPHLATENbHOCTb Verneinung OTpPHLaHKe Verneinungsge- npepjmeT oTpPHLaHHKa genstand verneinen OTpKLATb Verneinungspar- OTpKuaTenbHan 4ac- tikel THLA undenkbar HEMbICnHMbIH unbedingt, abso- GesycnoBHbiA, a6Cc0- Iut NIOTHbIH das Unbedingte, GesycnosHoe, a6co0- das Absolute nioT Unbedingtheit, 6eaycnoBHocTb, a6- Absolutheit CONIOTHOCTb Lebenstahigkeit muByuecT> nicht sterblich skuByvMAi, = nenerko yMHparouinA untodtlich HeCMEpTenbHb!H Untėdtlichkeit HeCMepTenbHOCTb unsterblich GeccMepTHbiH Unsterblichkeit 6eccMepTHe Inkonseguenz HenocnepOBaTenb- HOCTb Inkonseguenz HenocnepoBaTenb- HOCTb inkonseguent, HenocnenoBaTenbHbIH folgewidrig unabhaūngig HeaaBKcaLjMK unabhangig He3aBHCHMbIH Unabhangigkeit HeaaBHcHMOoCT6 Unabhaūngigkeit HesaBHcHMOCTE Mangel HenoxBaT, HepOCTa4a Tragheit, Schwer- BanocTb, HenoBopoT- falligkeit nHBOCTb

trūge, schwerfal- TaAKenbiA Ha non'eM,

lig HenoBOpoTNHBbIH unbegrenzt HeorpaHKueHHbIH Unruhe GecnokoHcTBO

139

nenuoseklus da- lykas

nenuoseklaus da- lyko kokybė

140

nesąmonė nesąmoningas, -a

nesąmoningūmas nėskiriamas, -a*

nesudėtingas, -a

nesudėtingūmas

nesupraftamas, -A*

nesuvokiamas, -2* netiesioginis, -ė niekas, -ai niekingas, -a niekis

niekybė

nėras, -ai norėjimas norėti, nėri, -ėjo nuasmėninimas

nuasmėninti nudaiktinimas nudaiktinti nujaūsti nujautimas nulėmimas*

nulėmti*

nūojauta nūokrypa nūomonė nūopelnas, -ai nuosaikūmas nuosaikūs, -aikų

nuosavas, -2* nuosavybė* nuosavūmas*

nuoseklybė*

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

absurditė, non-sens inconscient

inconscience indistinct

incomposė, non

complexe

caractėre incompo-

sė, — incomplexe incomprėhensible inconcevable indirect personne, rien nul, sans valeur bagatelle nėant, rien

dėsir, voeu volition

vouloir dėpersonnitication

dėpersonnifier dėmatėrialisation dėmatėrialiser pressentir pressentiment prėdestination

prėdestiner

pressentiment dėclinaison opinion mėrite modėration modėrė

propre, particulier propriėtė propriėtė

consėguence

Unsinn 6ecCMbICnHLja unbewusst HeC03HaTenbHbIH, 6eC- C03HaTenbHbIH Unbewusstsein, HecoaHaTenbHOCTb, Unbewusstheit 6ecco3HaTenbHOCTb

nicht unter- HepasnKhyKMmbIK scheidbar

nicht zusammen- HecnoMHbIH gesetzt, un- kompliziert

Unkompliziert- heit

unversiandlich

unbegreiflich HenoCTWKHMEIH

indirekt KOCBeHHbIH

Niemand, Nichts HukTO, HKHuTO

nichtig, wertlos HKHyTOMH6IĖ, HKRYeMHbIA

HeCNOxKHOCTb

HenoHaTHbIH

Kleinigkeit nycTAK Nichts, Nichtig- HKuTO, HHYTOMKeCTBO keit Wunsch mMenaHKe Wollen XOTEHHe wollen MenaTb, XOTETb Entpersūnli- 06esnHnuenKe chung

entpersūnlichen 06e3nnunTb

Entdinglichung passeujecTBneHKe entdinglichen paaBeLjeCTBHTb ahnen npenuyBCTBOBaTb Ahnung nBenuyBCTBHE Vorherbestim- npegonpenenenne mung, Fūgung vorherbestim- npenonpepenHTo, men, iūgen npenpeLuHTE Vorgefūh! npenvyBcTBHe Abweichung YKNOH, OTKNOHEHHEe Meinung MHeHHe Verdienst sacnyra Massigkeit YMepeHHOCTb massig, gemaūs- yMepeHHblA sigt eigen C06CTBeHHbIH Eigentum C06CTBeHHOCTb Eigensein CO06CTBeHHOCTB, npHHapnemKHOCTb Konseguenz nMocnenoBaTenbHOCTb nuoseklus

dalykas

nuoseklūmas*

nuoseklūs, nūosek- ly*

nūotaika

nuotaikingas, -a

nuotaikūs, -taikų nūotykis, -io* nusavinimas nusavinti nusistatymas

nusistatyti nusiteikimas nusiteikti

nuteikti

Omė, -ės, 6mę* omingas, -a* ominis, -ė* Omiškas*

Pabūklas, -ai* padaras, -ai*

padargas, -ai* padarinys* padarūs, padarų* padermė, -ės* padėjimas* padėtis, -iės* pagauti*

pagavaė, -ūs*

pagavimas*

Pagavūmas*

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

consėguence consėguent, logigue

disposition de Vame, ėtat d'esprit, climat

impressionnant, gui va au COeur

bien disposė

aventure

expropriation

exproprier

attitude envers gąch., prise de parti

prendre parti

disposition ėtre disposė

disposer

instinct douė d'instinct d'instinct

instinctif

instrument oeuvre, crėature

instrument, outil

rėsultat, produit

productif

genre, race

secours, aide, situa- tion

situation

saisir

apprėhension

apprėhension rapide

Konseguenz, Folge- nocnenosaTenb HOCTb

richtigkeit konseguent,

richtig Stimmung

folge-

stimmungsvoll

gut gestimmt

Abenteuer

Enteignung

enteignen

Einstellung, Steilung- nahme

sich einstellen, Stel- lung nehmen

Stimmung gestimmt sein

geneigt machen, in Stimmung versetzen

Instinkt, Naturtrieb triebbegabt Instinkt-

instinktmūssig

Gerūt Werk, Geschėpf

Werkzeug

Resultai, Erzeugnis

erzeugend produktiv

Gaitung, Rasse Helten, Lage Lage

auffassen, erfassen

Auffassung, Erfas- sung

Auffassung

leichte Auffassung

nocnenoBaTenbHbiH HacTpOeHHe

nonHsiū L

HaCTpPOe-

XOpoOLIJO HaCTPOEHHbIH

npHknHoGeHKe

OTUyKAeHHe

OTUYMAHTD

YCTaHOBKa, OTHOLLJE- HHe

OTHeCTHCb, BHTbCA

ycTaHO-

HaCTPOeHHe, pacno- NnomkeHHe

GblTb pacnonomeH-

HbIM, — B HaCTpPO0eHHH

pacnonoHTb, Ha-

CTPOHTb

HHCTHHKT

141

kokybė

HaneneHHbIH HHCTHHRTOM

OTHOCaLMACAa K KH- CTHHKTY

HHCTHHKTHBHbIH

opyAHe nponzsenennKe, 3naHKe npHcnoco6nenHne npH6op pe-

C0-

nocnepncTBHe, 3ynbTaT npoKaBOAHTeNbHbIA pop, paca copefcTBHe, meHHe nonoxeHKe CXBaTbIBATb BOCnpKaTHe

nono-

BOCnpHaTHe, CXBa-

TbIBaHKe CnoCcoOHOCTb nEerKO CXBaTbIBAT5

142 pagavūs, pagavų*

pagrindas, -ai* pagrindūs, -griūdų*

pagrindimas* pagrindinis, -ė* pagrįsti*

paisyti

pajaūsti pajauta, -os pajautimas pajėgė, -6s pajėgti*

pajėgūmas*

pajėgūs, -jėgų* pajungimas

pajūngtas, -a pajūngti

palaima palyginamas

' palyginimas palyginti pamatas, -ai*

pamatinis, -ė*

pamėgdžiojimas pamėgdžioti pamėgimas panaikinimas panaikinti panašauti

panašybė

panašūmas panašūs, -našų pžprastas, -d paprastūmas

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos

d'apprėhension pide

base

profond, solide, fon- damental

action de baser

fondamental

baser, fonder, moti- ver

prendre en considė- ration, observer

ressentir

sentiment

force, puissance

avoir puissance, ėtre capable de, ėtre en ėtat de

puissance, capacitė

ra-

capable, puissant subordination, sub- alternation subordonnė, terne subordonner

subal-

bėatitude Ccomparatit Ccomparaison comparer fondement

fondamental

imitation

imiter

affection, penchant anėantissement anėantir

ėtre semblable

similitude

ressemblance semblable ordinaire, habituel caractėre ordinaire

leicht auffassend

Grundlage grūndlich

Grundlegung Grund-, grundlegend begrūnden

berūcksichtigen, be- achten

fūhlen, ertūhlen

Gefūhi

Fūhlen

Vermėgen, Potenz

vermėgen, im Stan- de sein

Fahigkeit, Vermėgen

fahig, vermėgend Unterordnung untergeordnet, sub- altern unterordnen, subsu- mieren Seligkeit vergleichend Vergleichung vergleichen Fundament, Grund

fundamental, grund- legend Nachahmung nachahmen Zuneigung Vernichtung vernichten ahnlich sein

Ahnlichkeit, bild Ahnlichkeit anlich gewohnlich Gewėhnlichkeit

Eben-

terminija

nerkKO LK

OCHOBa

OCHOBaTenbHbIH

CXBaTbIBarO-

060CcHOBaHHKe OcHoBHOH 060CHOBaTb

06paLjaTb BHHMaHKe, C4WHTaTbCA

NouyBCTBOBaTb

4yBCTBO

4yBCTBOBaHHE

Cna, noTEHŲHA

ObITb B CHnax, CMOYb

CnOoCOo0HOCTb, MOL- HOCTb

CnOocOSHbIH, B CHnax

noAuKHHeHKe

noAYyKHHeHHeIH NOAYHHKTB

GnameHCTBO CpaBHHuTenbHbIA CpaBHeHKe CpaBHHTB OCHOBaHHe, MEHT OCHOBHOKH, 6yHga- MeHTanbHbIH noApaxanKe NOonpamaTb NiO60Bb K UeMy YHHYTOKeHHe YHKYTOKKTD GbiTb MNOXOMKHM, NO- XOAHTB nonooKe

6yHpa-

CXOACTBO, nojodKe NnogoGHbIH

OGbiyHbiH O0bIųHOCTB

St. Šalkauskis.

Bendroji filosofijos terminija

143

paprotys“ coutume (moeurs) Sitte, Gebrauch Oo6bivafi pareiga, -0s* fonction, devoir Amt, Pilicht RONnKHOCTb, OGA3aH- HOCTb pasaulinis mondial, universel Welt- MHKpoBoH pasaulis, -io monde Welt MHp pasieka, -0s succės Erfolg, Leistung ROCTWKEHHe, YCNex pasiryžimas dėsision Entscheidung peLienHe paskirtis, -išs* destination Bestimmung HasHaueHKe paskyrimas* destination Bestimmen Ha3HaueHKe pasaulšvaizdis,-džio reprėsentation du Weltbild KapTMHa MHpa monde pasaulėžiūra conception du Weltanschauung MHp08033peHHe monde pasįmoninis subconscient unterbewusst NonCO3HaTenbHbIA pasįmonė subconscience Unterbewusstsein nojCco3HaHHe pasekmė, -ės* suite, consėguence Folge, Resultat nocnenCTBKe paskata, -0s stimulant Ansporn, Anreizung, noompeHKe, NOGyM- Anregung neHHKe paskatinimas stimulation Anspornen, Anregen noouipeHKe, NOGyx- neHKe paskatinti stimuler anreizen, anregen, mooujpaTb, MNOGysK- anspornen naTb pastaba, -6s* observation, remar- Bemerkung 3aMevaHKe, npHMe- gue yaHHe pastabūumas* esprit d'observation Beobachtungsgabe npumeTrnuBocTb, Ha- GniopgaTenbHOCTb pastabūs, pastabų* observateur gut beobachtend nerkOo 3aMe4aDuHA, npHMeTAKBbIA pastanga, -0s* effort Anstrengung ycHnKe pastangūs, -stafigų* appliguė, soigneux strebsam CnocOGHbIH K yCHAH-

8M, CTapaTenbHblA

pašaukimas* vocation Beruf, Bestimmung npuasanne patėnkinimas satisfaction Befriedigung ynOBneTBOpeHKHe patėnkinti satisfaire befriedigen Y2OBneTBOPHTb patikimas,-2 digne de confiance vertrauenswūrdig, nocTroHHbIH poBepHa zuverlassig patikimūmas fidėlite, crėdibilitė Vertrauenswūrdig- nanemHocT keit, Zuverlūssig- keit patikrinimas vėrification Prūfung npoBepka patikrinti vėrifier prūfen nposepHTb patirti* ėprouver erfahren HCNbITaTE patirtinis* expėrimental ėxperimentell OnbiTHbIK, = HCnbITa- TenbHbiH patirtis, -iės* expėrience Erfahrung OnbIT patyra, -6s* expėrience Erfahrung OnbIT

144

patyrimas* patyrūmas* patyrūs, -trų* patraukė, .0s* patraukūs, -traūkų*

patvaraė, -0s* patvarūs, patvarų* pavaizdas, -ai* pavaizdavimas* pavaizdūoti*

pavaizdūmas* pavaizdūs, -vaizdų* pavalėimas* pavaldūs, -valdų* paveikūmas*

paveikūs, -veikų* paveldėjimas* pavėldimas, -a* pavidalas, -ai* pavidalinti* paviršutinis* paviršutiniškas* paviršutiniškūmas* pavyzdingas, -a* pavyzdingūmas* pavyzdinis* pavyzdys* pažanga, -0s* pažangūmas* pažangūs, -žafigų

pažinimas* pažinys* pažinti* pažintis, -išs* pažiūra, -0s* pažymys*

pėrgyvenimas, -ai

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

expėrience expėrience expert attraction attractif

persėvėrance persėvėrant illustration

reprėsentation ima- gėe imager, illustrer

intuitivitė, ėvidence intuitif, ėvident hėrėditė

hėrėditaire efficacitė

etfficace

action d'hėriter

hėrėditaire

figure, ftorme

former

superficiel

superiiciel

caractėre super'iciel

exemplaire

caractėre exemplaire

d'exemple

exemple

progrės, progression

progressivitė

progressif, de pro- grės

connaissance

objet de connaissan- ce

connaitre

connaissance

avis, opinion

margue, annotation, point

ėmotion vėcue

Erfahrung Erfarenheit erfahren Anziehung, Zug anziehend

Standhaiftigkeit, Aus- dauer

standhaft, ausdau- ernd Anschaungsbild,

Illustration Veranschaulichung

veranschaulichen, illustrieren

Anschaulichkeit

anschaulich

Erblichkeit

erblich

Wirksamkeit

wirksam

Vererbung

erblich

Figur, Gestalt, Form formen, gestalten oberilachlich oberilachlich Oberilachlichkeit musterhait Musterhaftigkeit Muster-

Muster, Beispiel Fortschritt, Progress Fortschrittlichkeit fortschrittlich

Erkenntnis

Erkenntnisgegen- stand

erkennen

Kenninis

Ansicht

Kennzeichen, Note

Erlebnis

OnbIT, HCnblTaHKe

OnbITHOCTb OnbiTHbIH

npKaneueHKe, npKTAKeHHe npHanekaTenbHblA, | npHTA-

raTenbHbIH BbIAepKKa, CTOHKOCTB

CcTOKKKHA, BbIHOCNHBbIH

HarnagHOoe H300paxeHHe, unnocTpaLHA HarnanHOoe H300paxKeHHe

HarnanHO H300pa3HTb, HN- NiOCTPHpPOBaTb

HarnagųoCTb

HarnagKbiA

HacnenCTBeHHOCTb

HacnenCTBeHHbIH

neKcTBeHHOCTB, TenbHOCTb

nežcTBeHHbIA, geKCcTBHTENLH>IA

yHacnenoBaHKe

HacnegyeMbiH

ėnrypa, BHA, 00pa3, NHK

O060pMNATb

MOBepXHOCTHbIH

MoBepxHOCTHbIH

NnOoBepXHOCTHOCT5

06pa3LOBblH

06pa3,OBOCTb

npHmepHslH

06pas3eL, npAMep

nporpecc

nporpeccHBHOCTE

NporpeccHBHhklH

neKcTBH-

nosHaHKe npenMeT nosHaHHa

n03HaT5 nosHanKe, CBepeHKe BSTnAA

npHMmeTa, oTMeTKA | plg. žymė

nepssKKBaHHE

pėrprasti*

pefteklius*

piktdžiuga, -0S

piktdžiugiauti,-auja, „žvo (dėl ko)

piktdžiugis, -io

piktdžiugis, -ė piktnauda, -0s piktnaudis, -džio piktnaudžiūuti,- au- ja, -žvo (kuo) piktžodžiauti, -auja, -avo (kam) piktžodžiavimas pilnatis, -iės, pilnatį*

pilnatvė* pilnis, -io* pilnybė* pilnuma, -0s* pilnimas* pilnutinis, -ė* pirmapradė* pirmapradinis*

pirmapradis, -ė* pirmapradiškas* pirmavaizdis, -džio* plrminis, -ė*

pirmykštis -ė*

plėsti, plččia, plčtė* plėtimas*

plėtėjimas* plėtojimasis* plėtoti*

plėtra, -6s, pičtrą*

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

saisir a fond

superflu, surplus

malveillance

se rėjouir du mal des autres

un homme malveil- lant, malicieux

malveiliant

abus

personne gui abuse

abuser

mėdire, calomnier

mėdisąnce, calomnie

totalitė des membres d'une assemblėe, plėnitude

plėnitude, intėgralitė

Ie plein

plėnitude

plėnitude, intėgralitė

intėgral, complet

principe premier

primordial

primordial primordial

prototype primaire, principal primitif

ėlargir ėlargissement

ėlargissement, dėve- Ioppement

expansion, dėvelop- pement

ėlargir, dėvelopper

ėlargissement, dė-

veloppement

von Grund aus ver- stehen

Uberfluss

Schadenfreude

Schadenireude ha-

ben, schadenfroh sein

Schadenfroher

schadenfroh Missbrauch Missbraucher missbrauchen

lastern, afterreden

Lasteruną Plenum

Fūlle

das Volle

Fūlle

Vollsein

Vollheit, Vollsein

integral, vollstandig

Urprinzip

ursprūnglich, fanglich

Urbild

primūr, Haupt-

anfanglich, ursprūn-

uran-

glich

ausbreiten, erweitern Ausbreiten, Erwei- tern

Ausbreiten, Entwick- lung Ausbreitung, Ent- wicklung ausbreiten, entwic- keln Ausbreitung, Ent- wicklung

145

OCMbiCnHTb, AO KOHLA NO- HATb

H30bITOK

snopanCcTBO

3nopancTS08aT=

snopanHeiH ųyenoseK

3n0panHbiH snoynoTpPe6nenne anoynoTpe0naiou KA uenoseK anoynoTpeGnaT>

3NOCnOoBHTb, XYNKTO

3n0CnoBHe nneHyM, nonHoe C00paHHe

nonHoTa nonHoTa

nonHbiH npeAMeT

nonHoe COCTOAHHe

nonHOCTb, NonHoTa HHTerpanbHblA, Uenbiū, NOnK»IH nepBoHauano nepBoHauanbHblHi, HCKOHHBI

nepsoHa4vanbHblH, HCKOHHBIH nepaoHauanbHbiH, HACKOHHBIH

mepB000pa3 nepsHyKblA, nepBocTeneHHbIA nepBHuHblA, nepsoGbiTH»iH

pacLuHpaT> pacuuHpeHnHe

pacLuupeHHe, pa3BHTHe pacLuHpeKne, pasB4THe pacLuKpaTo, pa3BHBaT+ pacLuKpeHKe, pa3sHTHe

146

plėtrūs, plėtrų*

plisti, pliūta, plito“

plitimas*

pobūdis, -džio*

pojūtinis*

pojūtis, -čio* pomėgis, -io* pėlinkis, -io* posakis, -io* pėtyris, -io* potraukis, -io*

pėveikis, -io* požiūris, -io*

prūdas, -ai* pradinis, -ė*

prėdiškas*

pradmenys, -ų* pradmuo, -eAs* prasmė, -ės* prasmingas, -a* pratimas, -ai* pratyba* pratybos, -ų* prideramas, -a* priedermė, -ės* priegamas, -ai*

priemonė* prielaida*

priepuolis, -io* priespauda* priešas, -ai* priešingas, -a*

priešingūmas*

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

dilatable, expansible s'ėlargir

extension, expansion

particularitė, tempė- rament

de sensation

sensation dėlectation inclination, tendance locution expėrience attraction, tion effet, action

inclina-

point de vue

principe ėlėmentaire, initial

primordia!

les origines

ėlėment

sens

plein de sens

exercice

les exercices

dū, convenable

devoir, obligation

margue, disposition naturelle

moyen

supposition, prėmis- se

accės

oppression

ennemi

contraire

contrariėtė, caractė- re de ce gui est contraire

ausdehnbar

sich ausdehnen, sich ausbreiten

Sichausdehnen, Aus- breitung

Art, Eigenart, Be- sonderheit, Tem- perament

Empfindungs-

Emptindung Wohigefallen Neigung Redensart Erfahrnis Zug, Trieb Bewirkung, Einwir- kung tandpunkt, Gesichtspunkt Grundprinzip Elementar-, glich anfanglich, ursprūn- glich Anfange Element Sinn sinnvoli Uebung Uebungsprozess Uebungen gebūhrend Pflicht, Schuldigkeit angeborene Anlage

anfan-

Mittel Voraussetzung, Pra- misse Aniall Unterdrūckung Feind entjegengesetzt, kontrar Gegensetzlichkeit, Kontrarietėt

pacLuHpaeMbid

pacuiMpaT»ca, pacnpocTpa- HATbCA

pacuiMpeHKe, pacnpocTpa- HeHHe

xapakTepHan OCO0eHHOCTB, TeMNepaMeHT

oTHOCau„Kūca K OLjyLje- HHAaM

OuyLųeHHE

YAOBOnbCTBHE

HaKNOHHOCTb, CKNOHHOCTE

BblpaiKeHHe, O60pO0T pe

OnbIT

BneųyeHKe, MO3bIB

BosneKcTBHe, neKcTBKe TO4Ka 3peHHa

OCHOBHOe Havano HaYvanlbHbIH

HauanbHbiū, HCKOHHbIH

3a4aTKH

HKauanibHbIH 3NeMEHT CMBICN

nonHbIH CMBICna ynpamHeHKe

npouecCc ynpamHeKHKa ynpaxHenKa

ROnNXHbIK, NnonoGaroLiHK nonr, O6asaHHOCTD

npHpomkAeHHan OCO0eH- HOCTb

cpencTB0

npegnonoxeHMe, npegno- Cbinka

npKnagnok, npKeTyn

npKTecHeHHe

Bpar

NpoTHBHbIH, npoTHBONONOM- HblH

NpoTHBHOCTbB, NpoTHBOnO- NOMHOCTE Ė

priešinimasis*

priešininkas, -ai* priešintis* priešybė* prieštara, -0s*

prieštarauti“ prieštaraująs* prieštaravimas* prieštaringas, -a* prietaisas, -ai* prietapas, -ai* prietaras, ai prietaringas, -a

prievarta* prievartūs, prievar- tų“ prievolė* priežastingas, -a* priežastingūmas* priežastinis, -ė* priežastis, -iės* priežastiškas* prigimtas, -a* prigimtinis, -ė* prigimtis, -iės*

priklaūsymas* priklausyti* priklaūsomas, -a* priklausomybė priklausomimas* prileidimas* prilčisti* priminimas*

primiūti* prisiminimas* prisimiūti* pritampamas, -ž*

pritampamūmas* pritarimas

privalymas*

St. šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

opposition

adversaire s'opposer

Ie contraire contradiction

contiedire contradictoire contradiction contradictoire appareil

accident superstition, prėjugė superstitieux

violence violent

besoin, devoir causal

causalitė

causal

cause

causa!

innė

naturel

nature (intrinsėgue)

dėpendance dėpendre dėpendant dėpendance dėpendance supposition supposer action de faire sou- venir rappeler ressouvenir se rappeler accidentel

accidentalitė

assentiment, appro- bation

devoir

Sichwidersetzen, Opposition Gegner sich widersetzen kontrūrer Gegensatz Widerspruch, kontra- diktorischer Ge- gensatz widersprechen widersprechend Widersprechen widerspruchsvoll Apparat Akzidenz Aberglaube, Vorurteil aberglaubisch, vorur- teilsvol! Gewalt, Gewalttat gewalttatig

Bedūrinis, Pilicht kausal, ursėchlich Ursachlichkeit ursachlich Ursache

kausa!, ursachlich angeboren Natur-, natūrlich (innere) Natur

Abhangigkeit abhangen abhangig Abhėngigkeit Abhangigkeit Voraussetzung voraussetzen Erinnerung

erinnern

Sicherinnern

sich erinnern

akzidental, akziden- ziell

Akzidentalitat

Billigung

So!len

147

npoTHEneHKe, onnosHųHa

NpoTHBHHK

NpoTHBHTBCA

npoTHMBHaa NpOTHBONONOMHOCTE

npoTHBOpe4He, npoTHBOpe- yHBaa npoTHBONONOK- HOCTb

NpoTHBOpe4HTb

npoTHBOpesaLjMH

. NpoTHBOpe4Ke

NpoTHBOpe4HBblA

annapaT, np46op

akuHjeHU Ha

CcyeBepHe, npenpaccynok

CyeBepHbiū, nonHblH npen- paccyjKOB

HacHnKe

HaCHnbCTBeHHbIH

noTpPe0HOCTb, NOBHHHOCTB

NpHYKHHHbIH

npKyKHHOCT>

npKyHHHelH

npKunna

NpKYyKHHHbIH

NpHpoMAeHHBIA, npKpoAHbIH

npKpogueiH, eCTeCTBeHHbIH

(BHyTpeHHaa) npupoja, eC- TeCTBO

aaBHCHMOCTb

aaBHCeTb>

2aBHWCHMbIA

3HBHCHMOCTb

3aBHCHMOCTb

npennonoskeHMe

NpeAnonoKKuT>

HanoMKHaHKHe

HanOoMHKTb npKnomHnanKe npKnoMHHTb aKUHAeHTaNbHbIA

akKUHAeHTANbHOCTb ono6penne, CcornacHe

AOnMeHCTBOBaHHE

148 St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

privalyti* avoir besoin, devoir bedūrfen, sollen HyKAATbCA, AONKeHCTBOBATE privalomas, -a* nėcessaire, obliga- notwendig, obligato- gonknsIA, oGa3aTenbH5IH toire risch privalomūmas* caractėre obligatoire Pilichtschuldigkeit- oGasaTenbnocT> privalūmas* nėcessitė Notwendigkeit He06XOfMMOCTE privalūs, -valy* nėcessaire, indispen- notwendig, unent- HeoGxOgHMBIK, HYHE!A sable behrlich proga, -0s* occasion Gelegenheit, Veran- nosop, cnyvaK lassung prūtas, -ai raison Vernunft pasyM protauti raisonner denken MbICnHTb, pacCcyxKAaT> protavimas raisonnement Denken MbiLuneHHe, paccyAeHHe protingas, -a raisonnable vernūnitig pasyMHbIA protingūmas rationalitė Rationalitat pasyMHOCT», | pauHoHans- HOCTb protinis, -ė de raison, rationnel Vernunft- oTHOCaUMHcAa K pasyMy protiškas intellectuel vernunitmassig YMCTBeHHbIH puikybė* splendeur, orgueil = Pracht, Stolz BenukonenKe, rOPAOCTb puikūmas splendeur, orgueil Prachtigkeit, Siolz senukonenne, ropgocT5 puikūs, puikų* splendide, orgueil- prachtig, stolz BenKKOnenHbIH, rOoppbiH leux

Raida, -6s, raidą* ėvolution,dėveloppe- Entwicklung, Evolu- passnTHe, aBonioųHa

ment tion raidūs, raidų* ėvolutif evolutiv 3BONIOTHBHbIH raiška, -6s, raišką* expression Ausdruck BbIpA5KeHHe raiškingas, -a* expressit ausdrucksvoll nonHblH BbIpaKeHHA raiškūmas* expressivitė Expressivitat B5Ipa3HTENbHOCTb raiškūs, raiškų* expressif expressiv BbIpa3HTeNbHbIH rega, -0s* vue Gesicht 3peHnne regėjimas* voir, vision Sehen, Vision 3peHHe, BAReHKe regčti, rėgi, -šjo* voir sehen BHAeTb rėgimas, -a* visible, apparent sichtbar, sichtlich, sugKMbIA, BKgHBIA, Kaky- scheinbar 1mnūca regimybė* apparence Schein BHAKMOCTb regūmas* acuitė visuelle Sehscharie OCTpPOTa 3peHna reikmė, -ės, reikmę* besoin Bedart NOTPeGHOCTb, HanOGHOCTH reikmuo, -efis* chose nėcessaire Bedarisgegenstand HykHaa BeLį> reikšmė, -ės, reikš- signification, impor- Bedeutung 3HaueHKe mę* tance reikšmingas, -a* significatif, important bedeutungsvoll, MHOro3HavHTenbHbIH, BaxK- wichtig Hbid 2 reikšmingūmas* signification, impor- Bedeutsamkeit, 3HavHTenbHOCTb, BaIKHOCTb tance Wichtigkeit rėikšti* signifier bedeuten 3HauHTb, O3HavaT> rėikštis* s'exprimer, paraitre sich dussern, OGHapysMBaTbCA, | npoaB-

erscheinen naTbcA

reiškinys, rėiškinio* rengimas*

refgti*

ribėtas, -a* ribotūmas*

rikiuoti

ryšys, ryšio ryškūmas*

ryškūs, ryškų* ryžtis ryžtis, -iės, ryžtį

ryžtingas, -a ryžtingūmas ryžtūmas

ryžtūs, ryžtų

ruoša, -0s, ruošą* ruošti*

rūšinis, -ė*

rūšis, -ies*

Saistas, -ai*

saistyti, saisto*

saistomas*

sąjunga, -0s, sąjun- gą*

sakinys, sakinio

sambūvis, -io

samprotauti

samprotavimas

samprotis, -čio safidaras, -ai* santalka*

santykiauti*

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

expression, mėne prėparation

phėno-

prėparer, apprėter, faire des prėpara- tifs

limitė

limitation, caractėre de ce gui est limitė

ordonner en sėrie

lien

clartė, caractėre dis- tinct, — net

clair, distinct, net

se dėcider

dėcision

dėcisif

rėsolution

capacitė de se dė- cider

capable de se dėci- der

prėparation

prėparer

spėcifigue

espėce

obligation

obliger

gui oblige

union, sociėtė, asso- ciation

proposition

coexistence

dėlibėrer

dėlibėration

considėration construction rėunion

se rapporter, čtre re- latif

149

Ausdruck, Erschei- BripaiKeHKe, aBneHKe

nung Vorbereitung

Vorbereitungen tref- fen, ausrūsten

begrenzt Begrenztheit

ordnen, richten

Band Deutlichkeit

deutlich sich entscheiden Entscheidung

entschieden Entschiedenheit Entscheidungsfahig - keit entscheidungsfahig

Vorbereituną bereiten

spezifisch, arteigen Art

Verptlichtung

verpilichten

verpilichtend

Vereinigung, Verbin- dung, Bund

Satz

Koexistenz

ūberlegen, erwaūgen

Ueberlegung, Erwa- gung

Erwagung

Bau, Auibau

Kollektiv, Gemein- schaft

sich verhalten, sich beziehen

npKroTosneHKe, HHe NpHroTOBNaT», CHapaKaTb

CcHapae-

OrpaHKueHKbiK OorpaHHKyeKnHOCTE

paccTaBnaTb, B page!

CBA3b

OTUeTNHBOCTb

BbICTpaHBaTb

OTYeTNHBbIH peLuiHTECA peuieHKe, peHHne peLIKHTeNbHbIH peLuKTenbHOCTb peLIMTeNbHOCTb

TBe6pA0e HaMe-

CnocO6HblH peLuHTBCA, pe- LIMTENbHbIH

noAFroTOBKa

FOTOBHTb

BHAOBOH

BHA

OGazaTenbCTBO

0083bIBaTb

0Ga3yeMblH, O6A3biBaroL KA C0/03, CO064HHeHHe

npennomeHKe COCcyLųecTBOBaHHe paccyxnaTb, C000paxaTb paccyxneHKe

C006paxkeHHe cTpoH, nocTpPOeHHe

KONNEKTHB

OTHOCHTBCA

150 santykiavimas*

santykinis, -ė* santykis, -io*

santūra* santūrimas*

santūrūs, saftūrų* savaime*

savaimingas, -a*

savaimingūmas* savaiminis, -ė* savavalia, -alios savavaliauti

savavalis, -ė

savavališkas savaveiksmis, -ė

savaveiksmiškas

savaveiksmiškūmas savigina

savijauta savimana savimyla savimonė savisauga

saviškas, -a saviškūmas savitaiga savitarpinis* savitarpis, -io*

savitarpiškas* savitarpiškūmas* savityra

savitramda

savitvarda

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

relation mutuelle, correlation relatif rapport, relation tempėrance, absti- nence tempėrance, nence tempėrant, abstinent spontanėment

absti-

spontanė

spontanėitė

spontanė

licence, arbitraire

agir avec licence, avec arbitraire

arbitraire

agissant d'une ma- niėre personnelle

activitė personnelle

dėfense de soi-mėme

synesthėsie prėsomption amour-propre conscience de soi conservation (de soi- mėme) particulier particularitė aulo-suggestion rėciprogue milieu intėrieur, rė- ciprocitė rėciprogue rėciprocitė exploration mėme action de se domp- ter soi-mėme discipline intėrieure

de soi-

Sichverhalten, Sich- aufeinanderbeziehen bezūglich, relativ Verhaltnis, Bezie- hung, Relation Enthaltung

Enthaltsamkeit

enthaltsam spontan, von selbst

spontan

Spontaneitat spontan Willkūr, Eigenmacht eigenmachtig han- deln eigenmėchtig, kūrlich eigenmėchtig selbsttatig

will-

selbsttatig

Selbsttatigkeit Selbstverteidigung, Selbstschutz Selbstbefinden Eigendūnkel Eigenliebe Selbstbewusstsein Selbsterhaltung

eigentūmlich Eingentūmlichkeit Autosuggestion wechselseitig inneres Milieu, Ge- genseitigkeit gegenseitig Gegenseitigkeit Selbsterforschung

Selbstzucht

Selbstbeherrschung

COOTHOLIEHHE

OTHOCHTeNbHbIH OTHOLIeHKe

8035epaHKe B08A€6p:KaHHOCTb

BO3A6paHHbIH CaMO C060i0, CaMOnpoH3- BOnNbHO CaMOnpoH3BOnbHbiH, CaMO- YHHHbIH CaMOnpoKaBOnbHOCTE CaMOnpoHK3BONbHblH CBOeB0nHe, npoKnason CBO06BOnbHH4aT:

CBO6BONbHblH

CBOeBONbHbIH

CaMOYHHHbIH, CaMOGeATENb- HbiH

CaMO4HHHbIH, CaMOReaTeN>- HbIA

CaMOYHHHOCTb

CaMOSaLjKTA

CaMO4yBCTBHe CaMOMHeHHe CaMONnoGHe CaMOCO03HaHHE CaMOCOXpaHeHHE

CB0e06pa3Heif, CBOeHpaBHblH

CB0e06pa3HOCTb CaMOBHyLIeHHe B3aHMHbIH, OOOFOLHbIA BHyTDeHHAA Cpena, B3aHM- HOCTb, OGO0rOAHOCTB B3aHMHbIA, OGOrOpHBIH = B3aHMHOCTb, O0OOHOAHOCTb CaMOKCcnenoBsaHKe

CaMO06y3paHKe

CaMO006nanaHKe

savivaida

saviveika savivoka savižina

savybė* savėtiškas, -a savotiškūmas savūmas* sąjūdis, -džio*

sąlyga* sąlyginis, -ė* sąlygiškas* sąlygiškūmas* sąlygojimas* sąlygoti*

sąmonė* sąmonėti*

sąmoningas, -a*

sąmoningūmas*

sąmoninti*

sąranga, -6s, sąran- gą*

sąryšis, -i0

sąstatas, -ai* sąvaldūs, -vaidų

sąveika, -6s, sąveiką sąvoka* sąvokinis, -ė*

sąvokiškas* sąžinė sąžiningas, -a sąžiningumas seka, -6s

sekmuo, -eūs* sekti, sėka, -ė sekūs, sškų*

sėkmė, -es, sškmę

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

autonomie, maitrise de soi-mėme

action sur soi

conscience de soi

connaissance de soi- mėme

propriėtė

original

originalitė

propriėtė

mouvement

condition

conditionnel

conditionnalitė

fait de conditionner

faire dėpendre de, conditionner

conscience

devenir conscient

conscient

conscience

rendre conscient

construction, struc- ture

connexion

disposition, disloca- tion retenu

interaction

notion, concept

de concept, concep- tuel

Conceptuel

conscience

consciencieux

bonne Toi

succession

suite, consėguence suivre, imiter

successif

succės

Selbsiverwaltung, selbstbeherrschung Selbstwirkung Selbstbesinnung Selbsterkenntnis

Eigenschaft eigenartig Eigenartigkeit Eigenschatft Bewegung, Aufre- gung Bedingung bedingt bedingt Bedingtheit Bedingung bedingen

Bewusstsein bewusst werden

bewusst Bewusstheit bewusst machen Gefūge, Bau, Struk- tur Verbindung, Zusam- menhang Zusammenstellung, Dislokation selbstbeherrscht

Wechselwirkung Begriff Begriffs-, begrifflich

begrifilich

Gewissen gewissenhaft Gewissenhaitigkeit Folge, Nacheinander

Folge

ver-, nachiolgen

aufeinanderiolgend, sukzessiv

Erfolg

CaMoynpasneHnHe

CaMoB03neKcT8HE CaMO0C0o3HaHKHe CaMonoaHaHKe

CcBOKCTB0 CB0e06paaHbiH CB0e06pa3HOCT> cB0HCTB0

A8HxeHHe, BOnHeHHe

ycnoBHe yYCnoBHbIH yCnoBHblH YCnOBHOCTb OGycnosnKuBaHKe OGycnoBnHBaTb

C03HaHHe CTaHOBHTBCA HBIM CO3HaTenbHbIH C03HaTen>bHOCT> aenaT> CO3HATENbHbIM CTpOeHHe, ycTpoKCTBO, CTpykTYpa

CO03HaTenb-

CBA35

COCTaB, pasMeujeHKe, pac- npenenenHne

CAepaHHbIA, oTNH4aroLKK- Ca CaMO0OGnanaHKeM

B3aHMOpneHCTBHe

noHaTHe

OTHOCaL MCA K nOHaTHO, KOHŲeNnTYANBHbIA

KOHUeNTYANBHbI

COBeCTb

ROGpocoBeCTHbiH

AOGpOCOBeCTHOCTb

cnenosaHWe, = noCcnepnosa- TenbHOCTb

cneAcTBHe

cnepHTb, CnepOBaT>

nocnenosaTenbHblH, CYKŲEC- CHBHbIH

ynava, ycnex

151

152 sėkmingas, -a

sėkmingūmas

siekiamas, -2* siekinys, siekinio*

siekti*

siela, -0s* sielingas, -a sielinis, -ė*

sieliškas, -a* sielėtyra sielvartas, -ai* skaičius, iaus skaidyti skaidymas skaidūs, skaidų skaitmuo, -efs skalūs, skėlų

skilti, skyla, skilo

skirstymas skirtingas, -a skirtingūmas*

skirtinas, -ž*

skirtybė* skirtumas, -ai* skyrimas* smaginimasis smagintis

smalsa, -ės, smalsą*

smalsūmas*

smalsūs, smalsų*

skūnis, -io

spėjimas*

spšti*

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

plein de succės, gui erfolgreich

a du succės rėussite, caractėre

de ce gui a du

sucCcės final

fin, objet de ten-

dance tendre, aspirer

ame

animė, pourvu d'ūme

d'ame

cordial psychologie afiliction nombre dėcomposer dėcomposition dėcomposable chiffre

fissile, scissile

se dėcomposer

partage, division distinctif, diffėrent

distinction, ditfėren-

ce

gui est a distinguer,

a sėparer ditfėrence diffėrence distinction dėlectation se dėlecter, goūter curiositė

curiositė, amour de

la science

curieux, dėsireux de

s'instruire goūt

conjecture, supposi-

tion

deviner, conjecturer,

supposer

Gelingen

final Ziel

streben, langen

Seele seelenhaft Seelen-

seelisch, innig Seelenforschung Seelenkummer Zahl

scheiden, trennen Scheidung scheidbar, trennbar Ziffer, Zahl spaltbar, zerfallen

sich spalten, zertal- len

Teilung, Trennung verschieden Verschiedenheit

zu unterscheiden

Unterschied

Unterscheiden

Geniessen, Genuss

geniessen

Neugierde

Neugierde, Wissbe- gierde

neugierig, wissbegie- rig

Geschmack

Raten, Ahnung,

Vermutung

raten, ahnen, ver-

muten

YnauHbIA, ycneuiHbIH

ycneuiHOCTb, YgauHOCTb

6HHanbHbIH

Uenb, NnpejMeT CTPeMne- HKa

AOOWBaTbCA, CTPeMHTBCA K 4eMy

Aya

pyLIeBHbIH

AyLueBHbiH, OTHOCALJMKCA K Ayule

AyLIeBHbIH

MCCnenoBaHKe pyLUK

pyLIeBHan CKOpOb

uHcno

pasnaraTb

pasnomxeHnKe

pasnoHMbIH

uKėpa

pacnagaioujtKca, pasĄBaK- BaroLjKHca

pacnagaT»ca, BaTbCA

paspBaH-

AeneHKe, pa306L1eHHe

OTAHYHTENbHbIH, OTAMYKbIH

OTAMYHTeNbHOCTb, paanKų- HOCTb

nopnexaujMA pasnuuenKio, — pasageneHnKio

pa3HOBHĄHOCTE

paanKuMe, pasHHLia

pasnuvenne

HacnamneHKe, yBeceneHKe

HacnaknaTbCA, BeECenKHTbCA

nIOGONbITCTRO

NroGOneITCTBO, TeNbHOCTb

nr06003Ha-

NIOGONbITHEIH, nKO6O3HaTEeNb- HbIA

BKYC

ranaHWe, npeAnonoKeHKe

FagaTb, npepnonaraTb

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

sprendimas*

jugement

sprendinys, sprėn- objet ou resultat de

dinio* jugement sprėndžiamas, »a* dėcisif spręsmas, -ai* jugement

sprėsti, -džia, -dė* juger

sritis, -iės domaine srovė, -ės, srūvę courant srovinis, -ė de courant stebėjimas observation stebėjimasis ėtonnement stebšti, stėbi, -šjo observer

stebčtinas, -a

stebčtis stebūklas, -ai stengimasis stėngtis

miracle

stigti, stiūga, stigo* manguer

stoka, -0s, stūką* stokėti*

stovis, -io* sudaiktinimas* sudaiktinti* sudalykinimas*

ėtat

sudalykinti* sudėtingas, -a*

s'ėtonner

matėrialisation matėrialiser objectivation

objectiver complexe, composė

ėtonnant, observable

tendance, effort s'efforcer

mangue, privation avoir besoin, man- guer de

com-

sudėtingūmas* complexitė sudėtinis, -ė composė sudėtis, -išs* composition, plexion sudvasinimas* spiritualisation sudvasinti* spiritualiser sugebėjimas* aptitude, habilitė sugebėti, sūgeba, savoir faire, 6tre ca- -ėjo* pable de sujaudinimas excitation sujaudinti exciter

sukaupimas accumulation sukaūpti accumuler sumanymas projet

Urteilen Urteilsgegenstand, Urteilsresultat entscheidend Urteil urteilen Bereich, Gebiet Strom, Strėmung Strėmungs- Beobachtung Sichwundern beobachten wunderbar, obachten sich wundern Wunder Anstren gung sich bemūhen, sich anstrengen, Mūhe machnen Not haben, geln Mangel Mangel fūhlen Zustand Verdinglichung verdinglichen Vergegenstandli- chung vergegenstandlichen zusammengesetzt, kompliziert Zusammengesetzt- heit zusammengesetzt Zusammensetzung

zu be-

erman-

leiden, —

Vergeistigung vergeistigen Kėonnen, Fertigkeit kėnnen, fahig sein

Erregung, Aufregung erregen, aufregen Anhaufung anhaufen

Projekt, Vorhaben

CcyxneHKe, peLueHHKe noegMeT HnW pesynbTaT cyxneHnna

peLiaioLjKH

cy aeHKe

CygHT>

O6nacTb, OKpYr

Te4eHHe, TOK

npKHannexauj MH K TE4eHHIO

HaGnioneHKMe

yAMBneHKe

HaGnionaTb, 3aMe4aTb

YaMBHTEnbHbIA, nopnexauj MA HaGnioneHHO

yAMBnaTbCA

vyno

ycHnua

CWnHTbC8, CTapaTbCA, Ae- naTb ycKnHa

HeAOCTaBaTb, OTCYTCTBOBaT:

HEfOCTaTOK, OTCYTCTBKE

OLiyLijaTb | HEfOCTATOK, — OTCYTCTBHE

COCTOAHHE

OBeLjecTBNEHKE

OBeLeCTBHTb

OnpenMeuHBaHKe

OonpefMe4HBaTb CNORHbIH

CNOMHOCTb

cocTaBHOH COCTaB, CnoMeHHe

OpYXOTBOpeHHe OAYXOTBOPHTE CnOoCO0HOCTb, YMeHHe ObITb CMNOCO6HbIM, CYMETb

BO30y4Ae€HHEe B036yAHTb

CckonneHKe, HaKONNeHKe HaKOnKTb, CKONKTB npoeKT, 3aMbICen

153

154

sulyginimas sulyginti sumanūmas* sumanūs, -anų* sumatūmas* sumatūs, sūmatų supareigėjimas suprasti* supratimas* susidomėjimas susidomėti susičti* susijaudinimas susikaupimas* susikaūpti*

susilyginti susipareigėjimas

susiprasti* susipratimas* susivaldymas susivaldyti

susivokimas* susivėkti*

susyti, -syja, -sijo* sutelkimas* suteikti“

sutikimas sutikti

suvokiamas, -4* suvokimas*

suvėkti*

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

ėgalisation ėgaliser

Gleichmachung gleichmachen

caractėre de ce gui Verstandigkeit

est judicieux judicieux ingėniositė ingėnieux obligation comprendre intellection, comprė- hension intėrėt, fait de s'in- tėresser s'intėresser lier excitation recueillement, con- centration se recueillir, se con- centrer s'ėgaliser obligation bi-, multi- laterale s'entendre, prendre conscience le fait de s'entendre, conscience maitrise de soi- mėme se maitriser orientation s'apercevoir,s'orien- ter

se lier concentration

concentrer

consentement consentir

Cconcevable

apprėhensicn, con- Ception

Concevoir, hender, saisir

verstandig

Findigkeit

findig

Verpflichtung

verstehen

Verstandnis, Verste- hen

Sichinteressieren

sich interessieren

verbinden

Erregung, Aufregung

Konzentration, Sam- mlung

sich konzentrieren, sich sammeln

sich gleichmachen

Wechselseitige Ver- pilichtung

sich verstandigen,

sich besinnen Selbstbesinnung

Selbstbeherrschung

sich beherrschen

Orientation

sich orientieren, sich auf sich besinnen, sich zurechtfinden

sich verbinden

Konzentration

konžentrieren

Zustimmung

zustimmen, ūberein-

kommen begreitbar,

lich Begreifen, Erfzssen

begreif-

erfassen

BbIpaBHeHHe BbIPOBHATb CMbiUINeHOCTB

CMbILUNeHbIH CMEeTnHBOCT> CMEeTnNHBbIA 00a3bIBaHHe

noHaTb

noHKHMaHKe, NOoHaTHe

3aHHTepDeCOBAaHHOCTE

3aHWHTepECOBaATbCA CcBA3aTb, CO6AHHHTE B036y44eHHe

CocpepoTO4WeHHOCTE

COcpegoTOWHTECA, COOpaTb- Ca C MbICNAMH

cpaBHaTbCA

B3aHMOO6A3aTeNbCTBO

CTOnKOBaTbCA, ONOMHHTBCA, CTaTb CO3HaTeNnbHbIM CaMOCO03HaHHe, CaMOOCO-

3HaHKe CaMOO6napaHKe

OBnaneTb CO00H0 opHeHTauHa HaHTHCb, C006pa2HTb

CBa3aTbCA, COe4HHHTBCA

cnnovenwe, COCpenOTO4e- HHe, KOHLeHTpAUHA

CnnoTHTb, COCPeAOTOYHTE, CKOHUEHTPHpPOBAT

cornacHe

CornacHTbCA

NOCTWKHMEIH, NOHATHBIH

moHaTHe, noCTHKeHHe

apprė- begreifen, aufiassen, NOHaT», NOCTH46

svajingas, -a svajingūmas svajojimas

svajonė svajėti svafstymas

svarstysena

svarstyti, svafsto, -ė sveikas prėtas

Šventenybė* šventėvė* šventūmas švelnimas švietimas

Taisyklė* taisyklingas, -a* taisyklingūmas* talpa, -0s, taipą talpūmas talpūs, taipų

tapatinti* tapatybė* tapatūmas* tapatūs, -patų* tapimas*

tapsmas, -ai* tapti, tampa, tapo* tariamas, -a*

tariamūmas* tariniūoti* tariniavimas* tarinys, tarinio* tarpas, -ai*

tarpimas*

tarpinis, -ė*

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

rėveur

caractėre de ce gui est rėveur

Ie fait de rėver, Ie rėve, rėverie

rėve

rėver

dėlibėration

mode de dėlibėra- tion

dėlibėrer

bon sens

saintetė

sanctuaire

saintetė

dėlicatesse, douceur instruction

rėgle

rėgulier

rėgularitė

capacitė

gui possėde la ca- pacitė

identifier

identitė

identigue

devenir

pronongable, prėten- du, apparent

pronongabilitė, parence

prendre comme prėdicat

prėdication

prėdicat

intervalle, milieu

ap-

accroissement, croissance intermėdiaire

traumerisch, schwar- merisch

trūumerisches We- sen

Traumen, Traumerei, Schwarmerei

Traum

traiumen

Erwagung, Ūberle- gung

Ūberlegungsart:

erwagen, ūberlegen gesunder Verstand

Heiligkeit, Heiligtum Heiligtum

Heiligkeit

Zartheit

Aufklarung

Regel

regelrecht, rizhtig Richtigkeit Rauminhalt Geraumigkeit geraumig

identifizieren

Identitat

identisch

Werden

werden

gesprochen, schein- bar

Aussprechbarkeit, Scheinbarkeit

pradizieren

Pradikation

Pradikat

Zwischenraum, Mi- lieu

Gedeihen

dazwischen liegend

MEeYTaTeNbHbIH MeYTaTeN5HOCT> Me4TaKHKHe

MeYvTa MeYTaT>: 838eLu/HBaHHe, O0CyYXASHHE

Cnoc0o6 O6cyMAeHKa

B3BeLHBaTb, O0CYMAAT> 3ApaBbiA CMbICn

CBALUjeHHan BeUjb, CaATBIHA CBaTHnKULJe, CBATBIHA CBATOCTb

He;KHOCTb

npocBeLjeHHe

npasHuno npaBHnbHblH

npasHnbHOCT>

€MKOCTb

€MKOCTb, BMECTHTenbHOCTD eMKHH, BMeCTHTeNbHbIH

OTOMAeCTBNATS> TOK AeCTBO TOMAECTBEHHOCTE TOMKAECTBEHHbIH cTaHOBneHKe CTaHOBneHHe CTaHCBHTBCA npoHSHOCHMbIH, MHHMBIH

nponsHOoCHMOCTS, MHHMOCT5 npenHuųMposaTb, 6paTb npe- AAKaTOM npenHųKposaHKe CkasyeMOe, NpenHkaT npoMemyTOK, Cpena

803pacTaHHe, HHe NpoMeyTOUHbIH

npeycnesa-

156 tarpiškas* tarpiškūmas*

tafpsnis, -io* tarpti* tafsena*

tafslas, -ai* tafti*

tartis, -iės, taftį* tauta, -0s, taūtą tautinis, -ė* tautiškas* tautiškūimas*

tautybė* tąsa, -6s, tįsą*

tąsūmas* tąsūs, tąsų* tėigiamas, -a*

teigiamybė* teigimas*

teigtūkas, -ai* tėisė*

teisčtas, -a* teisėtimas* teisingas, -a* teisingūmas* teisinis, -ė* tėisiškas* teisiškimas* teisybė* teisūmas* teisūs, teisų* tėrpė*

tesėti, tėsi, -ėjo* tiesė, -0s, tiesą* tiesioginis, -ė

tiesūmas*

tiesūs, tiėsų* tikėjimas*

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

mėdiat, indirect mMėdiatetė

phase, pėriode

accroitre, prospėrer

diction

prėdicable prononcer, dire prononciation nation

national national nationalitė

nationalitė extension extensibilitė extensible

positif, affirmatif

chose positive aifirmation

article d'affirmation

droit

Iėgal

lėgalitė

juste

justice juridigue lėgitime lėgitimitė vėritė, justice droiture, justice droit, juste intermėdiaire tenir, accomp'ir vėritė

direct, immėdiat

sincėritė, vėracitė

droit, sincėre croyance, toi

mittelbar, indirekt Mittelbarkeit

Phase gedeihen

Diktion, Sprechwei-

se

Aussageweise aussprechen, sagen Aussprache Nation, Volk national, vėlkisch national, vėlkisch

Nationalitat, Volks-

tum Nationalitat,

tum Dehnung,

nung Dehnbarkeit dehnbar bejahend, positiv

positive Eigenschaft Behaup-

Bejahung, tung Affirmationspartikel Recht gesetzlich Gesetzlichkeit gerecht, richtig Gerechtigkeit Rechts- rechtmassig Rechtmassigkeit Wahrheit, Recht Rechtlichkeit recht, rechtlich Medium halten, eriūllen Wahrheit unmittelbar, direkt

Wahrhaftigkeit, Aufrichtigkeit

wahrhaft, aufrichtig

Glauben, Glaube

Volks-

Ausdeh-

OnoCcpenCTBOBaHHElA, B6HHbIH

onocpeACTBOBaHHOCTb, KOC- BeHHOCTb

+a3a

B03pacTaTb, npeycneBaTb

AMKŲMA

KOC-

BHA npenHuMpoBaHKa npoHaHeCTH, Cka3aTb npoKaHoLIeKKe

uapon

HapogHblA, HauKoHan>HBIA HapoAHbIA, HaLHOH2bHbIA

HaponHOCTb, | HaLMOoHanb- HOCTb

HapOAHOCTb, = HauHOoHanb- HOCTb

pacTAKeHKHE

pacTAKHMOCTb, TAry4eCT> pacTAKMMbIA, TaryvKH

YTBepaKMTenbHblĖ, NOnomM- TEeNbHbIH

NonoKKTeNbHaA 4epTa

YTBe6p:KneHKe

yTBepĄKTenbHaa 4acTHLA npaso SaKOHHbIH SaKOHHOCTb CcnpasennHBcii cnpaBennKBoCTb ropHAKYeCKKA npasOoMepHblA, npasosoH npaBOMepHOCTb npaspa, CnpaseAnKHBOCTb cnpaBengnHBoCT»>, NpaBoTa npaBblū, CnpaBepnKBblH - cpena CnepikaTb, HCNOonHKHTS HCTHHa, npaBna HenoCpeACTBeHHbIA, npaMoK npaMOoTa, KCKPeEHHOCTE

npaMOK, KCKpeHKKK BepOBaHHe, Bepa

TTT —- 7 "DP

tikštinas, -a*

tikėtinumas*

tikimas, -a*

tikimybė* tikimūmas*

tikyba* tikras, -A* tikrenybė* tikrybė* tikrinimas* tikrinti* tikrėvė*

tikrūmas*

tikslas, -ai* tikslingas, -a*

tikslingūmas*

tikslinis, -ė* tiksliškas*

tiksliškūmas*

tikslinti* tikslūmas*

tikslūs, tikslų*

tiūkamas, -a tinkamiūmas

tirti, tiria, tyrė*

tįsa, -ūs, tįsą* tįsūmas* tįsūs, tįsų*

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos

croyable, probable

probabilitė

cru, croyable

probabilitė

crėdibilitė, probabi- litė

foi, confession

rėel, vrai, vėritable, certain

rėalitė certitude, rėalitė

vėrification vėrifier

rėalitė

rėalitė, certitude

fin, but iinal

finalitė

de fin

conforme a la fin, final

finalitė, conformitė a la fin

prėciser

prėcision

prėcis

convenable, apte

convenance, apti- tude

explorer, scruter

ėtendue extensibilitė ėtendu, extensif

glaubwūrdig

Glaubwūrdigkeit

geglaubt, wahr- scheinlich

Wahrsčheinlichkeit

Geglaubtheit, Wahr- scheinlichkeit

Glaube, Kontfession

wirklich, wahr, echt, gewiss

Tatbestand Gewissheit, Wirklichkeit Verifikation verifizieren Wirklichkeit Tatsachlichkeit, Ge- wissheit Zweck Zzweckhaft, zweck- massig Zweckhaitigkeit, Zweckmassigkeit Zweck- zweckmūssig

Zweckmšssigkeit

prazisieren

Genauigkeit, Pržzį. sion

genau, prazis

tauglich, passend

Tauglichkeit

forschen, unter-. suchen Ausdehnung Ausgedehntheit ausgedehnt

terminija

157

BepoaTHbiA, npasĄonogos- HblH

8epOATHOCTb, npasgononos- HOCTb

BepyeMbiH, sepoATH6IA

BepoATHOCTb 8epyeMOCTb, BepoATHOCT>

B0poHcnoBepaHKe, KOH+eC- cha

neKcTBHTeNbHbIA, MCTHHHBIK, NnognKMHHbIlH,- ĄOCTO086D- HbIH

peKcTBKTeAbHOCTE

2OCTOBePHOCTB, TenbHOCTb

AefcTBH-

nposepka, noBepKa noBepaTb, nposepaTb

neHcTBHTenbHOCT>

HCTHHHOCTbB, ĄeKCTBHTEN5- HOCTb, ĄOCTOBepPHOCT5

Uenb

UeneBKAHbIH, UenecoOGpa3- HbIA

ueneBKAHOCT6, | UeneCo00.. pasHOCT>

ueneBoH

Leneco06pasAciū

uenec006pa3HOoCT>

yTO4HATb TO4HOCTb

TOYHbIH rogHblū, nonxopauMA roAHOCTb

HCCNenOBaT>

npoTAeHHe npoTAKeHHOCT6 npoTAeHHbIA

158 tyrimas* tyrinšjimas* tėbulas, -ž tobulybė

tobuliimas tolfdinis, -ė*

tolydybė*

tolydūmas*

tolydūs, -Išdų*

tolygybė* tolygiimas* tolygus, -aūs* tramdymas tramdyti

trauka, -0s, traūką trukmė, -ės, trūkmę* trūkti, trufika, trūko*

trūkumas, -ai* trukūs, trūkų* trufikamas, -a* trunkamūmas* trūkstamas, -a* trūkti*

trūkimas*

trūkumas, -ai* trūkūs, trūkų*

trūnijimas* trūnyti* trūnūmas* trūnūs, trūnų* turiningas, -a turinys tuftas, -ai tūščias, -ia* tuštybė* tuštuma, -0s*

St. šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

exploration, recher- Untersuchung,

che exploration

parfait perfection

perfection continu

continuitė

continu

chose adėguate

caractėre adėguat ėguivalent

adėguai, domptage dompter attraction durėe durer durabilitė durable durable durabilitė manguant

manguer, se dėchi- rer, s'interrompre interruption, discon-

tinuitė mangue, dėfaut

interrompu, discon-

tinu corruption se Ccorrompre corruptibilitė corruptible riche de contenu contenu, teneur possession vide, vain Ie vide, vanitė le vide

Forschung

Untersuchen, For- schen

vollkommen

Vollkommenheit

ununterbrochen, kontinuierlich, ste- tig

Stetigkeit, Ununter- brochenheit, Kon- tinuitat

stetig, ununterbro- chen, kontinuierlich

Adžguates

Adėguatheit

adaguat

Zūgelung

zūgeln

Zug, Anziehung

Dauer

dauern

Dauern

dauernd

lange Dauer

mangelnd

mangeln, reissen

Unstetigkeit, Diskon- tinuitat

Mangel

unstetig diskontinu- ierlich

Verwesung

verwesen

Verweslichkeit

verweslich

inhaltsreich

Inhalt

Gut

Ieer, eitel

Leere, Eitelkeit

die Leere

KCCnenoBaHKe HCCnenoBaHHe

COBepLIeHHbIA CoBepLUeHCTBO COsepLIeHCTBO HenpepbiBhkiH

HenpepbIBKHOCT5

HenpepbIBHOCTb

Henpep:iBHbIH

an3KBaTHOe ap;3KBaTHOCTb an3KBaTHbIH YKpOLeKKe YKPOujaTb, YHHMaTD Tara, NpKTAKeHHe BAMTEnbHOCTb, ANEeHKHe AnKTBCA, MpoAOnKaT6CA ANKTeNbHOCTb BAKTEeN>HbIK NpogonkxKTenbHbIK NDOROnKHTeENbHOCTb HegocTa—LUKK pBaTbCA, NnpepbiBaTBCA, He- pOCTaBaTb, HeXBATAT: NnpepbiBHOCTb

HenocTaTOK, HexoxBaT npep+iBHbIA

TNeHKe

TNeTb

TNEHHOCTb

TNEHHbIH ConepkaTenbHc!H ConepiaHKe KWMYLIeCTBO

NycTOK, TL4EeTHbIH NyCTOTa, TLJeTA, CyeTA nycTOTa

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija 159

tuštimas* vacuitė, vanitė Leerheit, Eitelkeit mycToTa, TL4eTHOCTb tūlas, -2* plusieurs, maint mancher, viele MHOrHe, HECKOTISKO tūleriėpas, -a* divers vielerlei, mannigfal- MHoropasnKuKbIA, MHOFro- tig 06pa3Hnbiū įvermė, -ės, tvefmę endurance Ausdauer BbIHOCNHBOCTb, BbIĄEPKKA tvermingas, -a endurant ausdauernd BbIHOCAHBbIH tvirtinimas affirmation, asser- Behauptung - YTBepMKeHHe tion tvirtinti affirmer behaupten yTBe6pkAaT: Uoslė, -ės, uėsię odorat Geruchssinn 06o0HaHKHe, LyT5e uoslūs, uūsių pourvu d'un bon von scharfem Ge- C XOpoLIHM WyTbeM, — HIO- odorat ruchssinn XOM, — O00HaHHeM uždavinys devoir, problėme Aufgabe 3anava uždraudimas dėfense, interdiction Verbot aanpeujeHKe ūžgaidas, -ai envie, caprice Nūcke npKxoTE užgiūčijimas* rėfutation Bestreitung ocnapHsanKe įžmazga (užiomaz- noeud, germe, in- Schūrzung, Intrigue Sasa3Ka ga) trigue užtikrinimas assurance Versicherung 3aBepeHHe ūpas, -ai humeur, ėtat d'es- Laune, Stimmung pacnonomenKe gyxa, Ha- prit CTpO0eHHe Vadė, -6s, vūdą* = occasion Veranlassung nOBOA vaidinys, vaidinio* įmage Vorstellung npenCcrasneHKe vaidmuo, -efis* rėle Rolle ponb vaizdas, *ai* image Bild 06pa3, BHA vaizdžvimas* reprėsentation Abbildung, Darstel- n306paKeHKe lung vaizdavimasis* imagination Sichvorstellen B006pamkeHKe vaizdingas, -a* imagė, pittoresgue bildlich, malerisch 06pasHblū, m4KBonKcH=id vaizdingūmas* caractėre pittores- Bildlichkeit 06pa3HOCTb, MBONHCHOCTE gue vaizdučtė* imagination Einbildungskraft B000pax4eHHe vaizdūmas* intuitivitė Anschaulichkeit HarnagHOCTb vaizdūs, vaizdų* intuitif anschaulich HarnanHbiA vaizdūoti* reprėsenter, imager abbiiden, darstellen H306pamkaT> vaizdūotis* se reprėsenter, sich einbilden, sich B006pamaTb, npencTaBnaT> s'imaginer vorstellen ce6e valia, valios* volontė Wille Bona valingas, -a* volontaire willensbegabt, wil- hmerouKū Bono, Bonesod Iensstark, willens- kraftig valingūmas* force de volontė Willensstūrke, Wil- ogapeHHoTC» CHnbHOro BO- lenskraft neo, BOneBOH XapakTep

valinis, -ė* volitif Willens- BOneBOH

160 vara, -0s, varą*

varūs, vary* variklis, -io

veikalas, -ai* veikdinimas*

veikdinti*

veikimas* veikimasis* veikinys, veikinio* veikla, -6s, veiklą* veiklūmas*

veiklūs, veiklų* veiksena* veiksmas, -ai* veiksnys, veiksnio*

veiksnūmas* veiksnūs, veiksnų* veikti*

veldinys, vėldinio* vefčiamas, -a* vefslas, -ai

verslūs, vefslų

versti, čia, -tė* vertė, -ės, veftę* vertingas, -a*

vertingūmas* veftinimas* vertinis, -ė* veftinti*

vertybė* vėlė, -ės, vėlę

vidinis* vidūs, -aūs* vidutinis, -ė*

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

coercition, con- trainie

gui contraint

mobile

ouvrage, oeuvre

actualisation

actualiser, faire agir

action interaction objet d'action activitė, action activitė

actif

mode d'action action, acte agent

aptitude 4 agir capable d'agir agir

hėritage coercitif profession

entreprenant

contraindre

valeur

prėcieux, de grande valeur

valeur

apprėciation

de valeur

apprėcier

valeur ame d'un mort

interne intėrieur moyen, mėdiocre

Zwang

zwingend Bewegungsmittel Werk Aktualisation

aktualisieren, wir- ken lassen Wirkung Wechselwirkung Wirkungsgegenstand Tatigkeit Tatigkeit, Wirkungs- fahigkeit tatig, aktiv Wirkungsart Wirkung, Tat Wirkungsfaktor

Handlungsfahigkeit, Wirkungsfahigkeit

handlungstahig, wirkungstahig

wirken, handeln

Erbe, Erbschaft

Zwangs-

Beschaftigung, Be- ruf

unternehmungs- lustig

zwingen

Wert

wertvoll

Wert

Wertschaūtzung

Wert-

werten, schatzen, wertschūtžen

Wert

Seele des Ver- storbenen

inner

Inneres

mittelmassig

noKyxAeHHe, NpHHymKAeHKe

npuKyspaiou HH

ABKraTenb

nponaseneHKe, Co4HHeHKe

akTyanKusauMa, NoGyKAeHHe aeKCcTBOBaT>

noGynaTb neKCTBOBATD

nefcTB4We

B3aHMOAeHCTBHE

npenmeT necTaHa aKTHBHOCTb, ĄeATENbHOCT aKTHSHOCTb, ĄeKCTBEHHOCTE

neaTenbHblH, akTHBHbIA

06pas neKcTBHA

nAeHcTBHe, akT

neKcTByKUIMA Cy6'eKT, bak- TOp

peecnocOo6HOCT5

peecnoCOGHbIH neKcTBOBaTb, B034€6HCT80- BaTb

HacnenCTBO

NpHHyAKTENbHbIH 3aHaTHe, NpoMbicen

npeAnpHHmuHKBelK

NpHHysKAaT> LeHHOCTb LeHHbIH

LeHHOCTb

OoueHKa

oTHOCaLKKCAa K UeHHOCTH OLeHHBaTb, ĄOPOMHTE

LeHHOCTb AyLJa yMepuiaro

BHYTpeHHKA BHYTPeEHHOCTb, HYTPO cpenHnū, nocpencTEeHHblH

"mw WP

vidutiniškas* vidutiniškūmas* vienalftis, -ė*

vienalytiškas* vienalytiškūmas* vienaprasmis, -ė* vienaprasmiškas* vienaprasmiškūmas* vienareikšmis, -ė*

vienareikšmiškas*

vienareikšmiškū- mas*

vienatinis, -ė* vienatūmas* vienatvė* vienetas, -ai* vieningas, -a* vieningūmas*

vienintelis, -ė*

vičnis, -i0* vienybė* vienėvė* vientisas, -A* vientisinis* vienuma, -0s, vienu- mą* xienūmas* vieta, vietos vietinis, -ė visagalis, -ė*

visagališkas* visagališkūmas*

Visagalybė*

Visažinis, -ė* Visažiniškas* visažiniškūmas* Visetas, -ai* Visata, -žtos*

Logos

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

moyen, mėdiocre mėdiocritė homogėne, uniforme

homogėne

homogėnėitė

univogue

univocitė

gui n'a gu'une si- gnification

caractėre de ce gui n'a gu'une signifi- cation

unigue, singulier

unicitė

solitude

unitė

unifiė, unanime

caractėre de ce gui est unifiė, unani- mitė

unigue

unitė

simple, incomplexe

isolement

unitė

lieu

local

omnipotent, tout puissant

omnipotent

omnipotence, toute puissance

toute puissance, omnipotence

omniscient

omniscience

totalitė

univers

mittelmassig

Mittelmassigkeit

einformig, gleich- artig

gleichartig

Gleichartigkeit

einsinnig

Einsinnigkeit

eindeutig

e'ndeutig

Eindeutigkeit

einzig

Einzigkeit

Einsamkeit

Einheit

einheitlich, einmūtig

Einheitlichkeit, Ein- mūtigkeit

einzig

Einheit Einheit Einheit einfach einfach Abgeschiedenheit

Einheit Ort

Grtlich allmachtig

allmachtig Allmachtigkeit

Allmacht

allwissend allwissend Allwissenheit Gesamtheit Weltall

cpenHKū, NnocpencTBeHHbIA nocpepCTBeHHOCTb OAHOPOAHbIH

OnHOponHbIA OAHOPOAHOCTE ORHOCMbICNEHHbIH ORHOCMbICNEHHbIH On HOCMbICNEeHHOCTb OnHO3HaYuHbIH

OnHO3HaYHbIH

ORHOSHauHOCTb

enHHCTBEHHbIH eAHHCTBEHHOCTb OnHHOYeCTBO

epHHKua

eAHHbIA, eAHHOnYUIHbIH enHHCTBO, epHHOpyLIKHe

enHHCTBEHHbIH, = HCKNHOYH- TenbHbIH

enHHcTBO

enHHCTBO

npocTOH, HeCnOxHbIH

npocToH, HeCnomMHbIH

yennHenKe

enHHCTBO MeCTO MEeCTHbIH BCeMOryLųKH

BCeMOryLjMH BCeMOryLjecTBEHHOCTB

BCEMOryLjeCTBO

BCeBenyLįHH BCeBenyLįMi BCeBeneHHe COBOKYMNHOCTb BCeneHHaa

161

11

162

visybė** visuma, -0s* visūmas* visūomenė* visūomeninis* visūomeniškas*

visūotinis, -ė* visuotinūmas*

visuotinybė* vykdymas vykdomas, -a

vyksmas, -ai

Žava, -ės, žūvą* žavesįs*

žavėjimas* žavėjimasis* žavėšti, žavi, -ėjo* žavėtis* žavingas, -a* žavūs, žūvų*

žėnklas, -ai žinia, -i6s* žinija, -ijos* žinėjimas*

žiūrė, -0s, žiūrą* žymė, -ės, žįmę* žymūmas* žymūs, žymų*

žmoginis, -ė*

žmūgiškas* žmog:iškūmas*

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

Ie tout

le tout

totalitė sociėtė, peuple social

sociable

universel, gėnėral universalitė

universalitė

rėalisation exėcutif p'0cessus, procės

charme ravissement

enchantement

ravissement, port

ravir, enchanter, cha:mer

Štre ravi, ėire enchzntė

ravissant, plein de charme

ravissant, charmant

signe

connaissance, nou-

velle science savoir vue note valeur, ėminence

remarguable, nent humain, d'homme

humain humanitė

trans-

ėmi-

das Ganze

Allheit, Totalitat

Gesellschaft

Gesellschafts-

gesellig, gesell- schaftlich

allgemein, universal Uni-

Allgemeinheit, versalitat

Allgemeines, Univer-

sales Verwirklichung exekutiv Prozess

Zauber Entzūckung, Be- zauberung

Entzūcken, Bezau-

berung Entzūckung

entzūcken, be- zaubern

entzūckt sein, sich

ergėtzen

entzūckend, be- zaubernd

Zeichen Kenntnis, Kunde

Wissen

Gesicht

Merkmal Hervorragendsein

bemerkenswert, her-

vorragend menschlich, Men-

schen- menschlich Menschheit, Men-

schlichkeit

OHO Lenoe

uenoe

uenoCTb

06ujecTBO

OGL4eCTBEHHbIHi

OGL1eCTBEHHbIH, OGL16CT7BeH- HO COnHpapHbIH

BCe0611KH, YHKHBepCanbHblH

BCe00L4HOCTb, YHHBepCanb- HOCTb

BCe06LHOCTb, YHHBepCanb- HOCTb

HcnonHeHKe, OCyYLIeCTBNeHHe

KCnNonHHTENbHbIH npoLecc

O4apoBaHHe, npenecTb BOCXHUIeHHe, BOCTOpr, O4a- poBaHHe

ouaposaHHe BOCXHUJeHHe, BOCTOpr

BOCXHLLJaTb, nneHaTb

O4apOBbIBaTb, BOCXHUjaTbCA, NNeHaTbCA

nonHbIH o4aposaHKa, 0680- pPOHTENbHbIH

BOCXHTHTenbHbIH, = nneHK-

TeNbHbIH

3Hak BeCTb, CBEnEHKe

3HaHKe

3HaHHe

3penKe

npH3Hak, 3HaK

3aMeyaTenNbHOCTb, TenbHOCTb

3aMeTHbIA, 3HauKHTeNbHbIA

3Ha4H-

yenoBeyeckKH

uenoBeueckKH yenose4HOCTb

St. Šalkauskis, Bendroji filosofijos terminija 163

žmogybė* humanitė Menschlichkeit uenoBeveCTBO

žmogystė, -stos* figure d'homme, Menschengestalt uenoseveckHA 06pas3 forme humaine

žmogystė* humanitė Menschentum uenoBe4ecTBO, WenoBeveC-

Kan npHpoja

žmonija, -Ijos* humanitė Menschheit uenoBeyecTBO

žmūniškas, »-a* "=" humain, humanitaire human, menschlich venoseunbiū, rymaHHblH

žmoniškūmas* humanitė Humanitat, Men- ųenose4HocTb, ryMaHHOCT b

schenliebe :

žodingas, -a* riche en mots, gui wortreich MHOrocnoBHbili, GoraTblū dispose d'un riche CnoBaMHK M vocabulaire, ver- k. beux

žodinis* verbal verbal, Wort- CNOBeCHbIH

žūodiškas* littėrai wėūrtlich DOCNOBHbIH

žodiškūmas* caractėre littėral Wėrtlichkeit AOCNOBHOCT b

žuvimas* perdaition, perte Verlust, Untergang nponama, ru6oenb

žūtis, -ičs, žūtį“ perte, ruine Untergang ruGenb

II. Paaiškinimai ir pavyzdžiai

Žemiau teikiami kai kurie terminologiniai paaiškinimai, surišti su ter- minų daryba, ir visa eilė frazeologinių pavyzdžių, kurie turėtų pavaizduoti terminų vartoseną. Paaiškinimai ir pavyzdžiai duodami alfabetine termi- nų tvarka, dažnai atsižvelgiama į ankstyvesnius ar vėlesnius paaiškinimus ir terminai susiejami į atskiras semantines grupes. Kaip pasakyta pratar- tyje, šitaip aptariamieji terminai žodynėlyje pažymėti žvaigždute.

Daug kur paaiškinimai ir pavyzdžiai liečia ir tokius išvestinius termi- nus, kurie į žodynėlį nėra įrašyti, nes juos ir šiaipjau lengva pasidaryti, t. y. išvesti iš pagrindinių terminų. Apskritai žodynėlyje laikytasi vidu- rio: nei apsiribota tik pagrindiniais terminais, nei duodami visi išvestiniai terminai.

Neretai pavyzdžiais imami dalykų apibrėžimai, nes apibrėžiamasis spresmas bene bus geriausias frazeologinis pavyzdys.

Kartais lietuviškieji sinonimai verčiami kitose kalbose vienodais ter- minais; pvz., amžinatvė, amžinybė ir amžinumas verčiami ir prancūzų, ir vokiečių, ir rusų kalbose vienu tik terminu, būtent, prancūziškai ėternitė, vokiškai — Ewigkeit, rusiškai — večnost'. Tačiau tai nerodo, kad amži- natvė, amžinybė ir amžinumas yra visai tolygūs terminai, reiškią vieną ir ta pačią sąvoką. Vienodas vertimas reiškia tik tai, kad svetimoje kalboje nerasta atitikmenų mūsų sinonimams.

164 St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

Pagaliau, teikiant lietuviškus terminus, anaiptol nenorėta daryti įtai- gos, kad šalia jų jokiu atveju neturėtų būti vartojami svetimos kilmės ter- minai. Jei, pvz., siūloma vartoti atsietas, atsietinis, atsajus vietoje — ab- straktus, abstraktinis, abstraktyvus, tai dar nereiškia, kad tikimasi visai apsieiti be šių pastarųjų terminų. Panašiai nelygstamas nevisur galės ats- toti terminus absoliutus, absoliutinis; jautulys — afektą ir t. t.

Būtų per didelis optimizmas ir sykiu per didelis pasitikėjimas savo darbu manyti, kad siūlomoji bendroji filosofijos terminija ištisai bus pri- imta į filosofinę literatūrą. Ji, nors rimtai yra apsvarstyta Terminologijos Sekcijos, vis dėlto yra privačios iniciatyvos padaras, kuris gali tikėtis pa- sisekimo tik tiek, kiek jis yra vykusiai sudarytas.

*

1. Aistra, aistringas, aistringumas, aistrinis, aistriškas, aistriškumas, aistrumas, aistrus. — Ši semantinė šeima pasižymi tokiu pilnumu, kuris toli gražu nėra dažnas filosofinėje terminijoje. Remdamasi savo pagrindu aistra ji jungia savyje keturis sinoniminius būdvardžius: aistringas, aistrinis, aistriškas ir aistrus. Būdvardis su priesaga -ingas reiškia čia aistrų gausumą ir stiprumą, būdvardis su priesaga -iškas — aistrų prigim- ties atitikimą, būdvardis su priesaga -inis — priklausomumą aistrų sričiai ir būdvardis su priesaga -us — palinkimą į aistras. Aistringas žmogus turi daug ir stiprių aistrų; aistriškas žmogaus pasielgimas yra toks, kuris ati- tinka aistros prigimtį; aistrinė yra apraiška, priklausanti aistrų sričiai; aistrus yra žmogus, palinkęs į aistringą gyvenimą.

Išskyrus būdvardį su priesaga -inis, iš visų kitų trijų būdvardžių gali- ma sudaryti daiktavardžių, kurie tarsi objektyvuoja, arba ima be sąryšio su subjektu, atitinkamą kokybę: aistringumas yra kokybė, kuri pasireiškia žymia aistrų gausa ir įtampa; aistriškumas yra kokybė, atitinkanti aistrų prigimtį; aistrumas yra palinkimas į aistras.

Reikšminga yra tai, kad iš keturių kalbamų būdvardžių tik vienas aistrinis neina pagrindu išvestiniam daiktavardžiui. Jis pasižymi dar tuo, kad nėra laipsniuojamas. Tuo tarpu trys kiti būdvardžiai yra laipsniuo- jami, ir iš jų galima sudaryti daiktavardžių. Tokio skirtumo pagrindas gal bus tas, kad a/strinis yra santykinis (šiuo atveju priklausomybinis) būd- vardis, o trys kiti būdvardžiai yra kokybiniai. Kokybė gali būti mažesnio ar didesnio laipsnio; santykis visada imamas pilnu laipsniu (cuius totum esse est ad aliud se habere), ir todėl santykinis būdvardis nelaipsniuoja- mas. Taip pat santykinis būdvardis nevisados gali būti paverstas daikta- vardžiu.

Lu.

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija 165

Iš mokslo ir tikslo gaunamos dvi taip pat gausios semantinės štimos, būtent, iš vienos pusės: mokslingas, mokslingurnas, mokslinis, moksliškas, moksliškumas, mokslus, mokslumas, o iš antros pusės: tikslingas, tikslingu- mas, tikslinis, tiksliškas, tiksliškumas, tikslus ir tikslumas. Mokslingas ir tikslingas reiškia mokslo ir tikslo gausą. Mokslinis ir tikslinis parodo pri- klausymą mokslo ir tikslo sričiai; moksliškas ir tiksliškas apibūdina subjektą ar objektą pagal mokslo ar tikslo prigimties atitikimą; mokslus ir tikslus nurodo iš vienos pusės palinkimą į mokslą, iš antros pusės — į tikslą. Frazeologinių pavyzdžių bus duota savo vietoje.

2. Amžinas, amžinatvė, amžinuma, amžinumas. — Čia turime naują se- mantinę šeimą, kurioje yra visa eilė sinonimų, reikalaujančių prasmės tiks- linimo. Šioje semantinėje šeimoje pagrindu eina būdvardis amžinas, iš ku- rio sudaroma čia ketvertas išvestinių daiktavardžių. Amžinatvė reiškia am- žiną būseną, arba amžiną buvimo būdą; amžinybė yra amžina būsena, ob- jektyvuojama, kaipo tam tikra, būtent, tariamoji substancija (ad modum substantiae); amžinuma yra amžinas stovis; amžinumas yra esminė amžino dalyko kokybė.

Pavyzdžiai: Amžinatvė yra Dievo būsena. Amžinybė ne įsivaiz- duojama, bet suvokiama. Filosofijoje buvo ginčijamasi, ar pasaulis sukurtas amžinumoje ar laike. Pasaulio amžinumą daug kas neigia.

Analoginių semantinių šeimų pasitaiko gana dažnai; tiesa, dažniausiai be termino su priesaga -atvė. Šioje terminijoje yra jų visa eilė, būtent :b/o- gas, blogybė, bloguma, blogumas; didis, didybė, diduma, didumas; geras, ge- rybė ir gėrybė, geruma, gerumas; lygus, lygybė, lyguma ir lygumas; pilnas, pilnatvė, pilnybė, pilnuma, pilnumas; tikras, tikrybė, tikruma, tikrumas; tuščias, tuštybė, tuštuma, tuštumas; vienas, vienatvė, vienybė, vienuma, vienumas; visas, visybė, visuma, visumas. Pavyzdžių kai kuriems iš šių terminų bus duota savo vietoje.

3. Antgamtis, antgamtinis, antgamtiškas, antgamtiškumas. — Šioje se- mantinėje šeimoje antgamtis eina pagrindu. Antgamtis yra tai, kas yra viršum arba net anapus gamtos. Dalykas, priklausąs antgamčio sričiai, yra antgamtinis, o dalykas atitinkąs antgamčio esmę, bus antgamtiškas; pasta- rąjį dalyką apibūdina antgamtiškumas.

Pavyzdžiai: Antgamtis nėra tiriamas gamtinėmis priemonėmis. Dievo esmė yra antgamtiška. To antgamtiškumas nekliudo Jam būti gamto- je, kaip kad antgamtinė priežastis glūdi gamtiniame padarinyje.

4. Antlaikis, antlaikinis, antlaikiškas, antlaikiškumas. — Paaiškinimus ž. antgamtis ir t. tt — Pavyzdžiai: Amžinybė, iš tikrųjų, yra antlaikis, t. y. tai, kas yra viršum arba anapus laiko. Antlaikinis dalykas nepriklauso

166 St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

nuo laiko eigos. Antlaikiškas yra dalykas, kuris neturi jokių laiko ypaty- bių. Amžinybės antlaikiškumas eina iš pačios jos esmės.

5. Apdaira, apdairus, apdairumas. — Ši semantinė šeima yra dažna ir sykiu reikšminga. Jos pagrindas yra veiksminis principas, gaunąs koky- binės, o kartais net daiktinės reikšmės. Apsidairymas yra vyksmas, kurio esmė trumpiau gali būti išreikšta terminu apdaira, arba apydaira. Būdama iš pradžios paties vyksmo išraiška, apdaira ilgainiui įgauna pastovesnės būsenos prasmę ir tampa kokybės raiška. Tuo būdu susidaro tai, kas buvo ką tik pavadinta veiksminiu principu. Tas, kas pasižymi palinkimu į šitą principą, yra apdairus, o šita pastovi jo kokybė vadinama apdairumu.

Pavyzdžiai: Apdaira yra išminties dalykas. Apdairus žmogus prieš veikdamas rimtai apsvarsto veikimo aplinkybes; toks apdairumas yra pasisekimo laidas. Apdairumas visada yra reikalingas veiklaus dėmesio.

Panašias semantines šeimas sudaro, be kitko, šie terminai: 1. ap(y)kan- ta, apkantus, apkantumas; 2. apvaizda, apvaizdus, apvaizdumas; 3. at(o)dai- ra, atdairus, atdairumas; 4. atlaida, atlaidus, atlaidumas; 5. atsaja, atsajus, atsajumas; 6. atveika, atveikus, atveikumas; 7. atžanga, atžangus, atžangu- mas; 8. atžvalga, atžvalgus, atžvalgumas; 9. išdava, išdavus, išdavumas; 10. išmana, išmanus, išmanumas; 11. įtaiga, itaigus, įtaigumas; 12. įtaka, įtakus, įtakumas; 13. nuotaika, nuotaikus, nuotaikumas; 14. pajėga, pajė- gus, pajėgumas; 15. pastaba, pastabus, pastabumas; 16. pastanga, pastangus, pastangumas; 17. patrauka, patraukus, patraukumas; 18. paveika, paveikus, paveikumas; 18. pažanga, pažangus, pažangumas; 20. prievarta, prievartus, prievartumas; 21. santūra, Santūrus, santūrumas. Visais nurodytais atvejais pagrindą sudaro tam tikras veiksminis principas, o atitinkamas būdvardis reiškia pastovų palinkimą į šitą principą arba net sugebėjimą jį realizuoti; pvz., išmanus žmogus yra ne tik linkęs išmanyti, bet ir sugebąs išmanyti ir net faktiškai išmanąs; pastabus yra žmogus, linkęs ir sugebąs pastebėti ir net faktiškai pastebįs; patraukus yra dalykas, kuris sugeba patraukti ir net faktiškai patraukia.

Kai kurioms suminėtosioms semantinėms šeimoms pavyzdžių bus duo- ta savo vietoje. Čia bus ne pro šalį pastebėti, kad yra, be to, dar analogi- nių su šitomis semantinių šeimų, turinčių tik mažiau sudėtingą pagrindą, bet užtat įvairesnį savo reikšme; tokios šeimos, pvz., yra: darna, darnus, darnumas; jausla, jauslus, jauslumas ir t. t. Šios šeimos bus vėliau sumi- nėtos ir aptartos.

6. Apibrėžti, apibrėžimas, apybrėža, apibrėžtis. — Šios rūšies seman- tinės šeimos yra dažnos ir reikšmingos. Pagrindu čia eina veiksmažodis, reiškiąs veiksmą ar vyksmą. Šiuo atveju tokiu veiksmažodžiu yra terminas

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija 167

apibrėžti; tai veiksmo pavadinimas. Sudaiktvardintas (ad modum substan- tiae) šito veiksmo pavadinimas yra apibrėžimas. Apybrėža yra jau veiksmi- nis principas, kuris, reikšdamas apibrėžimo esmę, sykiu yra linkęs tapti apibrėžimo išdava. Tokį pat įvykdytą veiksmą reiškia ir terminas apibrėž- tis, sudarytas iš veiksmažodžio bendraties.

Pavyzdžiai: Apibrėžti reiškia nustatyti suvokiamąsias dalyko ribas. Apibrėžimas yra sprendimas, kuris jungia apibrėžiamąjį terminą su apibrėžiančiuoju. Apibrėžiančios sąvokos nustatymas yra apybrėža, o pati šita sąvoka yra apibrėžtis.

Analoginės semantinės šeimos (tiesa, dažniausiai be bendratinio daik- tavardžio) bus, be kitko, šios: 1. apreikšti, apsireikšti, apreiškimas, apsi- reiškimas, apraiška; 2. atsieti, atsiejimas, atsaja; 3. atveikti, atveikimas, atveika (atoveikis); 4. atžengti, atžengimas, atžanga; 5. išreikšti, išreiški- mas, išraiška; 6. išvesti, išvedimas, išvada; 7. įteigti, įteigimas, įtaiga; 8. nujausti, nujautimas, nuojauta; 9. pagauti, pagavimas, pagava; 10. pajausti, pajautimas, pajauta; 11. pasiekti, pasiekimas, pasieka; 12. pastebėti, paste- bėjimas, pastaba; 13. pasistengti, pasistengiinas, pastanga; 14. patirti, pa- tyrimas, patyra, patirtis; 15. paveikti, paveikimas, paveika (poveikis); 16. pažengti, pažengimas, pažanga; 17 pažiūrėti, pažiūrėjimas, pažiūra; 18. surengti, surengimas, sąranga; 19. suvokti, suvokimas, sąvoka.

7. Ap(y)kanta, apkantus, apkantumas plg. apdaira ir t. t.

8. Apraiška, apreiškimas, apsireiškimas. — Plg. apibrėžti ir t. t. — Pavyzdžiai: Lietus meteorologinė apraiška. Jausmas psichinė ap- raiška. Menininko kūryba yra jo apreiškimas. Žmogaus esmės apsireiški- mas patiriamas iš jo darbų. Apraiška yra apsireiškimo išdava.

9. Apvaizda, apvaizdingas, apvaizdingumas, apvaizdinis, apvaizdumas, apvaizdus. — Plg. aistra ir t. t. ir apdaira ir t. t. — Apvaizdingas yra daly- kas, kuris gauna Apvaizdos palaimą; apvaizdinis yra dalykas, šiaip ar taip priklausąs Apvaizdos sričiai arba santykiaująs su jąja; apvaizdi yra Esybė, kuri sugeba ir nori teikti pasauliui Apvaizdą.

Pavyzdžiai: Dievo Apvaizda tvarko pasaulį. Pasaulio tvarka ap- vaizdinga. Istorijos apvaizdingumas labai savotiškai gali pasireikšti. Ap- vaizdinės apraiškos ne visų vienodai suprantamos. Tik Dievas yra apvaiz- dus tikra to žodžio prasme. Dievo apvaizdumas padaro pasaulį apvaizdingą.

10. Asmuo, asmeninis, asmeniškas, asmeniškumas, asmenybė. — Plg. aistra ir t. tt Pavyzdžiai: Asmuo yra protingas ir laisvas individas. Asmeninis yra kiekvienas dalykas, priklausąs ar santykiaująs su asmens prigimtimi ir gyvenimu. Asmeniškas yra pasielgimas, kuris atitinka asmens

168 St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

pobūdį. Asmeniškumas nevisados reiškia objektyvumą. Asmenybė turi dvi reikšmes: ji reiškia ar asmens giliausią esmę, ar tokį asmenį, kuris savo vidaus darbu yra pasiekęs žymesnį, protinį ir dorinį, reikšmingumą.

11. At(o)daira, atdairus, atdairumas. — Plg. apdaira ir t.t. — Pa- vyzdžiai: Atodaira būdinga žmoniškai nusiteikusiam asmeniui. Atdai- rus žmogus nėra arbitralus santykiuose su žmonėmis. Atdairumas yra būti- na pedagogo savybė.

12. Atgaminamas, atgamus. — Atgaminamas yra dalykas, kuris eina veiksmo objektu, t. y. veikiniu; tai pasyvinė termino reikšmė. Tas pats ter- minas gali įgauti aktyvinės reikšmės, kai jis reiškia aktyvinį dalyko vaid- menį, pvz.: atgaminamasis nusiteikimas reikalingas kūrybai; atgaminama- sis veikimas realizuoja atgaminamąjį tikslą; atgaminąs subjektas gali nau- dotis atgaminamosiomis priemonėmis arba atgaminamaisiais įrankiais, bet pats subjektas pasilieka aigaminąs. Tiesa, palinkimo, bet ne vykdomojo veiksmo atžvilgiu atgaminąs subjektas gali būti atgamus, t. y. linkęs į atga- minimą. Pats šitas palinkimas yra atgamumas.

13. Atlaida, atlaidus, atlaidumas. — Plg. apdaira ir t. t. — Atlaida gali turėti dvi reikšmes, aktyvinę ir pasyvinę, pagal tai, ar šis terminas išveda- mas iš atleisti ar atsileisti. Pirmuoju atveju atlaida reiškia aktyvų dovano- jimą, antruoju — savaimingą nusistatymą. Šis skirtumas mažiau paliečia terminus atlaidus ir atlaidumas, nes jų aktyvinė ir pasyvinė reikšmė be- veik sutampa. Atlaidus yra žmogus, lengvai atleidžiąs arba net lengvai at- sileidžiąs; tuo tarpu paprastai lengvai atleidžia kaip tik tas, kam lengvai atsileidžia pyktis ar net užsispyrimas. Atlaidumas yra kokybė žmogaus, kuris lengvai atleidžia ir atsileidžia. Su atlaida nederėtų painioti atlaidų, kurie reiškia bažnytinę iškilmę, susijusią su atlaida.

14. Atminti, atminimas, atmintis Žž. atsiminti, atsiminimas.

15. Atoveikis. — Šios rūšies terminai visų pirma reiškia kartinius at- baigtus veiksmus ar vyksmus. Kartais jie įgauna taip pat rezultato reikš- mės. Šiai terminų rūšiai priklauso, be kitko, terminai: I. atstūmis, 2. atžvil- gis, 3. įprotis, 4. įspūdis, 5. įvykis, 6. nuotykis, 7. pojūtis, 8. polinkis, 9. po- tyris, 10. potraukis, 11. poveikis, 12. požiūris. 13. santykis, 14. sąjūdis, 15. sąryšis. — Atoveikis yra vienas konkretinis atveikimo atvejas, nereiš- kiąs nei rezultato, nei pastovesnio nusiteikimo. Pavyzdžiai: Žmogaus kūno atoveikis karščiui pasireiškia prakaitu; pats prakaitas yra kūno atvei- ka karščiui.

16. Atsaja, atsajus, atsajumas, atsieti, atsiejimas, atsietas, atsietinis, at- siejamas, atsiejamumas. — Atsiejimas yra daiktvardinis veiksmo pavadini- mas, o atsaja yra šito veiksmo objektyvuota išdava. Atsietas ir atsietinis

iii, Ainiai

La Alik kkm. An As

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija 169

skiriasi tarp savęs tuo, kad pirmasis terminas nurodo visų pirma faktą, o antrasis jau tik — rūšį. Atsietas yra dalykas, kuris faktiškai yra atjung- tas nuo savo pagrindo; atsietinis yra dalykas, kuris priklauso atsieja- mųjų dalykų rūšiai. Dalykas gali būti atsiejamas dvejopa prasme: arba jis yra atsiejamas, kaipo veikinys, ir tada vaidina pasyvinį vaidmenį, arba jis eina priemonės, sąlygos ar šiaip antraeilio veiksnio pareigas ir vaidina aktyvinį vaidmenį. Atsiejamumas yra dalyko galėjimas būti atsietam. At- sajus yra tas, kas turi galią arba gabumą atsieti; atsajumas yra atitinkama kokybė.

Visai ką kita reiškia terminas atsijas, kuris yra sinonimas terminui atsijęs. Atsijas, arba atsijęs, yra dalykas savaime atskilęs, atsijungęs.

Pavyzdžiai: Žmogaus protas atsieja minties objektą nuo konkre- tinio, juslėmis patiriamo dalyko. Atsieti reiškia atitraukti minties objektą nuo jo patirtinio pagrindo. Šitas veiksmas yra ne kas kita, kaip atsiejimas. Atsaja yra kiekviena mintis, atsieta nuo savo patirtinio pagrindo. Atsietas dalykas prašosi apibendrinamas. Atsietiniai pažinimo pradai yra neišven- giami mokslo darbe. Atsiejamas minties objektas anaiptol dar nėra nerealus dalykas. Atsiejamasis proto darbas yra visuotinio pažinimo pagrindas. Pažinio atsiejamumas yra protinio pažinimo sąlyga. Žmogaus protas yra atsaji galia. Atsajus terminas kartais sunkiai yra suprantamas. Žmogiš- kosios minties atsajumo lapsnis esti įvairus. Atsija mintis nesudaro kon- cepcijos. Atsijas visuomenės narys gyvena dorinėje vienatvėje.

17. Atsiminti, atsiminimas. — Šitie terminai savo reikšme yra susiję su terminais atminti, atminimas, atmintis. Atmintis yra žmogaus pajėga, su kurios pagalba jis palaiko patirtus dalykus savo dvasioje ir juos sugeba iškelti į savo sąmonę; atminti ir reiškia palaikyti dalyką savo dvasioje ir galėti iškelti iš pasąmonės į sąmonę; atminimas yra šito veiksmo daikt- vardiškas pavadinimas. Atsiminti ne tiek reiškia patirtus dalykus palai- kyti savo dvasioje, kiek sugebėti juos iškelti į aktualią sąmonę. Atsimi- nimas atitinkamai reiškia buvusių dalykų grąžinimą į savo sąmonę. — Plg. priminti, priminimas, prisiminti, prisiminimas.

Pavyzdžiai: Gera atmintis yra žmogui didelis turtas. Žmogus atmena tai, ką yra patyręs. Atminimui dovanojami bičiuliams įvairūs daik- tai. Žmogus lengvai atsimena tai, ką yra intensyviai pergyvenęs. Tokie atsiminimai, sistemingai ir literatūriškai surašyti, memuarais vadinami.

18. Atsitikimas. — Šį terminą reikia aiškiai skirti nuo visos eilės jo si- nonimų, t. y. nuo kitų artimo turinio terminų, būtent kaip: atvejas, įvy- kis, nuotykis, priepuolis. Atsitikimas yra tai, kas atsitinka netikėtai ir kas nėra norėjimo pasekmė. Atvejas neturi savyje pabrėžto atsitiktinio pobū-

170 St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

džio ir reiškia labiau tam tikrų aplinkybių susidarymą. Įvykis yra visa tai, kas įvyksta visuomenės ar atskiro asmens gyvenime. Nuotykis yra tai, kas noroms ar nenoroms atsitinka asmeniui nepaprastose gyvenimo aplinky- bėse. Priepuolis yra netikėtas arba atsitiktinis įvykis, kuris turi nelemtos reikšmės arba tik reiškia sistemos stoką.

Pavyzdžiai: Žmonėms pasitaiko atsitikimų, kurie juos didžiai nustebina. Kiekvienu atveju žmogui privalu valdytis. Sutuoktuvės yra reikšmingas įvykis žmogaus gyvenime. Kelionėse galima patirti daug įvai- rių įvairiausių nuotykių. Priepuoliais dirbti nėra tikslinga. Žmogaus gy- venime esti įvairių priepuolių.

19. Atstuma, atstumas. — Šitie terminai santykiauja tarp savęs, kaip dauguma ir daugumas, diduma ir didumas. Terminas su priesaga -uma dažnai reiškia su vieta susijusį dalyko santykį, terminas su priesaga -umas — dalyko ypatybę. Daiktas yra atstumoje, turint galvoje jo vietinį santykį su kitu kuriuo dalyku, bet jo nuotolis nuo to dalyko, kaip tam tikra jo žymė, gali būti pavadintas atstumu. Dauguma yra žymi dalis matematiškai matuojamos daugybės, o daugumas yra pagrindinė šitos daugybės savybė. Diduma yra didesnė dalis daikto, kuriam didumas yra pagrindinė savybė.

Pavyzdžiai: Lietuvai šiaurės polius yra didelėje atstumoje. Tarp Lietuvos ir poliaus yra didelis atstumas. Valstybėje esti tautinė dauguma ir tautinių mažumų. Kartais mažumos daugumas esti didelis. Žemės ru- tulio diduma vandens dengiama. Žemės didumas mažesnis už saulės didumą.

20. Atveikti, atveikimas, atveika, atveikus, atveikumas. — Plg. apibrėžti ir t. t., apdaira ir t. t. ir atoveikis. — Pavyzdžiai: Ekspansyvus žmo- gus yra ir atveikus, t. y. lengvai reaguoja dirginamas ir jaudinamas. At- veikumas yra gyvų žmonių savybė; jų atveika yra greita ir ryški.

21. Atvejas ž. atsitikimas.

22. Atžanga, atžangus, atžangumas plg. apdaira, apdairus, apdairumas.

23. Atžvalga, atžvalgus, atžvalgumas. — Plg. apdaira, apdairus, apdai- rumas. — Pavyzdžiai: Atžvalga naudinga patyrimui įsigyti. Žmogus, atsižvelgiąs į praeities patyrimą, yra atžvalgus. Atžvalgumas yra priderama valstybės vyrams savybė.

24. Atžvilgis. — Plg. atžvalga. — Atžvilgis yra sinonimas žodžiui požiūris. Atžvilgis, kaipo atsižvelgimo veiksminis principas, jungia du tašku: iš kurio ir į kurį atsižvelgiama; tai tam tikras santykis, kuris išeina aikštėn, pvz., šiame posakyje: kiekvieną dalyką galima tyrinėti įvairiais

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija 171

atžvilgiais. Ką kita reiškia požiūris posakyje: šiuo požiūriu dalykas atrodo visai aiškus; tai reiška, kad, žiūrint į dalyką iš vieno kurio taško, dalykas atrodo aiškus. Taigi atžvilgis reiškia santykinį žvelgimo, žiūrėjimo būdą, požiūris — tam tikrą žvelgimo, žiūrėjimo tašką. Rusiškai šiuo atžvilgiu reikėtų versti „v ėtom otnošenii“, šiuo požiūriu — „s etoj točki zrenija“.

25. Aumuo, aumeningas, aumeningumas, aumeninis, aumeniškas, aume- niškumas. — Pavyzdžiai: Aumuo (Verstand) ir protas (Vernuntt) yra du skirtingi tos pačios galios aspektai. Žmogus yra protinga būtybė, kuri gali būti vadinama aumeninga tik tada, kai pasižymi originaliu ir kū- rybišku mąstymu. Aumeningumas yra ne kas kita, kaip inteligencija, t. y. protingumas, sustiprintas lengvu, originaliu ir produktyviu sugebėjimu pažinti dalykus. Aumeninis dalykas panašiai priklauso aumeniui, kaip protinis — protui; jis paprastai vadinamas intelektualiniu arba intelekti- niu. Aumeniškas yra dalykas, kuris atitinka aumens prigimtį; toks, pvz., gali būti intelektualinis lavinimas. Perdėtas intelektualinio lavinimo ai:me- niškumas lengvai gali virsti ugdyme vienašališku intelektualizmu. Papras- tas sveiko proto žmogus gali dirbti protiškai, aumeningas žmogus — aumme- niškai. ;

Be aumens, šioje terminijoje su priesaga -muo yra šie terminai: 1. as- muo, 2. atitikmuo, 3. lygmuo, 4. pradmuo, 5. reikmuo, 6. sekmuo, 7. skait- muo, 8. vaidmuo. Sunku būtų surasti bendrą, bent dalinę reikšmę, kuri jungtų visus šituos terminus semantiniu požiūriu.

26. Bandyti, bandymas. — Šie terminai yra sinonimai terminams mė- ginti, mėginimas. Bandoma tam, kad galima būtų patirti tiesą apie daiktus arba apie jų panaudojimą; bandymas, kitaip tariant, turi savo tikslu tiesą apie daiktus ir jų panaudojimą. Mėginti galima daiktų kokybes; mėginimas turi ne tiek protinio, kiek juslinio pobūdžio. Bandymai praturtina žinoji- mą, mėginimai — patyrimą.

Pavyzdžiai: Mašinos funkcijonavimas bandomas, arbatos ar vyno skonis mėginamas. Fiziniai bandymai pamoko mus apie fizinius reiški- nius, o medžiagų mėginimai — apie šių pastarųjų kokybes.

27. Bejėgis, bejėgiškas, bejėgiškumas. - Bejėgis yra žmogus ar kitas koks veiksnys; bejėgiškas yra žmogaus pasielgimas ar kita kokia jo ap- raiška; bejėgiškumo kokybė gali apibūdinti ir žmogų ir jo pasielgimą. Galima būtų pasakyti, kad terminas bejėgis tinka subjektui, terminas be- jėgiškas objektui, bejėgiškumas — ir subjektui ir objektui.

Pavyzdžiai: Bejėgis nesugeba apsiginti. Bejėgiškas žmogaus pyktis nieko nepasiekia. Gyvuliui bejėgiškumas pavojingesnis, negu žmo- gui. Žmogaus žygių bejėgiškumas kartais esti fatalus.

172 St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

Šioje terminijoje yra visa eilė analoginių semantinių šeimų: 1. belai- kis, belaikiškas, belaikiškumas; 2. bendramatis, bendramatiškas, bendrama- tiškumas; 3. beprasmis, beprasmiškas, beprasmiškumas; 4. beribis, beribiš- kas, beribiškumas; 5. daugiaprasmis, daugiaprasmiškas, daugiaprasmiškų- mas; 6. daugiareikšmis, daugiareikšmiškas, daugiareikšmiškumas; 7. dvi- prasmis, dviprasmiškas, dviprasmiškumas; 8. lygiareikšmis, lygiareikšmiš- kas, lygiareikšmiškumas; 9. pirmapradis, pirmapradiškas, pirmapradišku- mas; 10. vienalytis, vienalytiškas, vienalytiškumas; 11. vienaprasmis, viena- prasmiškas, vienaprasmiškumas; 12. vienareikšmis, vienareikšmiškas, viena- reikšmiškumas; 13. visagalis, visagališkas, visagališkumas; 14. visažinis, visažiniškas, visažiniškumas.

Nevisais suminėtaisiais atvejais skirtumas tarp subjekto ir objekto gali būti visai tiksliai išvestas; kai šis skirtumas nyksta, terminai su priesa- gomis -is ir -iškas tampa lygiareikšmiai ir lygiareikšmiški. 'Pvz., posakis gali būti lygiomis vadinamas Iygiaprasmiu ir lygiaprasmišku, nes posakis negali būti imamas veikiančiu subjektu, kuris gali reikštis veiksmais, pa- sielgimais ir kitomis apraiškomis. Panašiai medžiaga yra lygiomis viena- lytė ir vienalytiška. Žmogus lyties atžvilgiu yra vienalytis, o jo pasireiški- mai — vienalytiški.

28. Belaikis, belaikiškas, belaikiškumas. — Plg. bejėgis ir t. t. — Am- žinybė yra lygiomis belaikė ir belaikiška; jos belaikiškumas plaukia iš jos esmės.

29. Bendramatis, bendramatiškas, bendramatiškumas plg. bejėgis ir t. t.

30. Bendruomenė. — Šis būdvardinis daiktavardis reiškia sutelktinę sąvoką, pagrįstą būdvardžio kokybe. Bendruomenė yra kolektyvas, arba santalka, pagal tai, kas yra jos nariams bendra. Užtat visuomenė yra kolek- tyvas, arba santalka, pagal tai, kad ją sudaro narių visetas.

Pavyzdžiai: Bendruomenė glaudžiau jungia savo narius, negu visuomenė. Visuomenėje žmones sieja palaidesni ryšiai, negu bendruo-

menėje. 31. Beprasmis, beprasmiškas, beprasmiškumas, beprasmybė. — Plg. be- jėgis ir t.t. — Žmogus kartais gali būti pavadintas beprasmiu. Jo pasielgi-

mai gali būti beprasmiški; posakis, paimtas nepriklausomai, gali būti ly- giomis beprasmis ir beprasmiškas; žmogaus posakis yra beprasmiškas. Tiek žmogui, tiek jo pasielgimams ir posakiams galima pritaikyti bepras- miškumo terminą. Pats beprasmis dalykas gali būti pavadintas beprasmybe.

32. Beribis, beribiškas, beribiškumas. — Plg. bejėgis ir t. t. — Erdvė gali būti vadinama beribe ir beribiška. Daiktavardžio berybė visai negali būti. Beribę erdvę galima būtų pavadinti beribe pagal analogiją su begale.

kadišiuinasiiaio B 2

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija 173

Erdvės beribiškumas yra erdvės kokybė, kuri filosofijoje yra ginčo ob- jektas.

33. Betarpis, betarpiškas, betarpiškumas. — Plg. bejėgis ir t. t. — Da- lykas, kuris neina veikiančiu subjektu, yra lygiomis betarpis ir betarpiškas; jo betarpiškumas kyla iš nebuvimo jam tarpo.

34. Bet koks, bet kuris. — Bet koks yra dalykas, imamas iš daugelio dalykų pagal jo kokybę; bet kuris yra dalykas, imamas pasirinktinai iš esa- mo skaičiaus. Pavyzdžiai: Bet koks žmogus gali padaryti šitą darbą. Bet kuris iš susirinkusių narių gali būti išrinktas pirmininku.

35. Blogas, blogis, blogybė, bloguma, blogumas. — Plg. amžinas ir t. t. — Ši semantinė šeima turi daug analogijos su šeima, susispietusia aplink terminą amžinas. Naujas savo lytimi dalykas čia yra terminas blogis, kuris tarsi yra blogo dalyko pradas. Panašios rūšies terminų šioje terminijoje yra visa eilė: 1. daugis, 2. dydis, 3. gėris, 4. gyvis, 5. grožis, 6. kiekis, 7. ko- kis, 8. lygis, 9. niekis, 10. pilnis, 11. skonis, 12. vienis.

Šitie daiktavardžiai tarsi išreiškia pagrindinį principą arba pradą, ku- ris glūdi dažniausiai atitinkamo būdvardžio pareiškiamoje kokybėje. Pvz., dydis yra didžiojo dalyko pradas; gėris yra gero dalyko pagrindas; gyvis yra gyvybės pagrindas; lygis yra lygumo principas, kuris, pagal analogiją su vandens ar kito kokio daikto lygaus paviršiaus aukščiu, imta vartoti visuomeninių, kultūrinių ir dvasinių apraiškų aukščiui pažymėti; niekis yra niekybės pagrindas, tačiau savo paprastojoje vartosenoje jis yra kiek nutolęs nuo principinės reikšmės; pilnis, skonis ir vienis gali būti taip pat analogiškai aiškinami. Panašiai realinių mokslų vartojami aukštis, gylis, ilgis, plotis, siauris, stonis tuo skiriasi nuo aukštumo, gilumo, platu- mo, siaurumo, storumo, kad yra principinės reikšmės, o antrosios eilės terminai turi visų pirma faktinę reikšmę.

Pavyzdžiai: Blogas žmogus nėra naudingas nei sau nei kitiems. Blogis glūdi pasaulyje, kaipo visų nelaimių pradžia. Liga žmogui yra fi- zinė blogybė. Blogumoje gyventi niekam nesudaro malonumo. Žmogaus blogumas dažniausiai priklauso nuo jo apsisprendimo.

36. Buitis, buvimas, būsena, būtis, būtybė, būvis. — Ši sinonimų grupė gali būti tiksliai išaiškinta tiktai palyginamuoju sugretinimų. Buitis ir būtis nėra tas pats: buitis reiškia žmonių buvimo, gyvenimo ir pasireiški- mo ypatybes, kurios sudaro viešą jų savotiškumą; būtis yra veiksmažodinis daiktavardis, kuris reiškia giliausią buvimo pagrindą; būtis tam tikra pras- me yra pastatoma prieš esmę, kuri reiškia giliausią esybės turinį. Esybėje skiriama esmė, t. y. tai, dėl ko jinai yra tas, kas iš tikro yra, ir būtis t. y.. tai, dėl ko esmė esybėje realiai pasireiškia buvimu. Esybė yra visa tai, kas

174 St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

kuria nors prasme yra; nuo jos reikia skirti būtybę, kuri reiškia tam tikrą esybę, būtent, gyvą esybę. Būsena yra buvimo būdas; būvis yra bų- vimo sinonimas, kuris skiriasi nuo buvimo siauresne savo reikšme.

Pavyzdžiai: Kaimiečių buitis yra kitokia, negu miestiečių. Dievo buvimas yra viena iš teodicėjos problemų. Žmogaus ir augmens būsenos yra įvairios. Jausmai yra tam tikra psichinio gyvenimo būsena. Kiekvienas pasaulio daiktas turi realią savo būtį, be kurios būtų neįmanomas jo buvi- mas. Žmogus yra aukštesnė būtybė už gyvulį. Už būvį kovoja ne vien tik žmonės, bet ir gyvuliai. Mintis yra proto esybė, kuri skiriasi savo būsena nuo pasaulio daiktų būsenos. Esybės sąvoka gali būti pritaikyta bet kokiam ir bet kuriam dalykui. Kiekvienos esybės esmė yra skirtinga. Bendrą žmo- nių esmę sudaro protinga gyvūnystė.

37. Būdas ž. pobūdis.

38. Daiktas, daiktinis, daiktiškas, daiktiškumas, daiktybė. — Ši seman- tinė šeima iš dalies turi bendrumo su šeima aistra ir t.t. Naujas dalykas čia yra terminas daiktybė. Daiktas yra materialinis dalykas, turįs savo me- džiagą; šita medžiaga, sudaranti daikto pagrindą, ir yra daiktybė. Galima, pvz., pasakyti, kad įvairūs daiktai padaryti iš įvairios daiktybės. Daiktinis yra dalykas, tam tikra prasme, priklausąs daiktų sričiai, pvz., daiktinė tei- sė. Regimas pasaulis yra daiktiškas, t. y. sudarytas pagal daikto prigimtį. Pasaulio daiktiškumas yra neabejotinas pirmu pažvelgimu.

39. Dalykas, dalykinis, dalykiškas, dalykiškumas. — Plg. daiktas ir t. t. Dalykas yra platesnė sąvoka, negu daiktas: daiktas yra materialinis daly- kas. Dalykas yra lygiai universali sąvoka, kaip esybė: visa kas yra kuria nors prasme, arba kas tik gali būti mąstoma, yra dalykas. Kitos kalbos vietoje mūsų dalyko vartoja daiktą, pvz., res, chose, Sache vešč'. Užtat mūsų dalykas dėl savo universalinės reikšmės įgauna objekto reikšmę, nes kiekvienas dalykas, šiaip ar taip, gali eiti mūsų pažinimo objektu. šia link- me eina visi iš jo išvestieji terminai.

Pavyzdžiai: Dalykinė sistema sunkiau tvarkoma, negu alfabetinė. Dalykiškas klausimo tyrimas yra iš savo esmės objektyvus. Tyrinėjimo dalykiškumas yra jo objektyvumo laidas.

37a. Darinys. — Terminai su priesaga -inys turi mūsų terminijoj bend- rą prasminį pradą, būtent, jie daugelyje atvejų šiaip ar taip reiškia vei- kimo objektus, arba veikinius. Daninys yra darymo objektas, daromas ar jau padarytas. Ta aplinkybė, kad šios rūšies daiktavardžiai padaromi iš būtojo laiko atitinkamo veiksmažodžio, bene bus padariusi, kad jų dau- guma reiškia atbaigtus veikimo objektus. Tačiau darinys savo reikšme yra labiau susijęs su esamuoju laiku, nes šalia jo yra dar padarinys, pras-

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija 175

miškai susijęs su būtuoju laiku. Laiko atžvilgiu darinys tampa padariniu; galima, pvz., pasakyti: koks darinys, toks ir padarinys.

Pavyzdžiai: Kiekvienas darymas turi savo darinį darbo eigoje ir padarinį, darbui pasibaigus. Viesulo padariniai kartais esti baisūs. Dažnai pats darbas yra įdomesnis, negu jo darinys.

Be darinio ir padarinio, tai pačiai kategorijai priklauso dar šie terminai: 1. davinys, 2, derinys, 3. dirbinys, 4. gaminys, 5. jautinys, 6. ju- tinys, 7. kūrinys, 8. mąstinys, 9. mėginys, 10. neiginys, 11. pažinys, 12. reiš- kinys, 13. sakinys, 14. siekinys, 15. sprendinys, 16. tarinys, 17. telkinys, 18. turinys, 19. uždavinys, 20. vaidinys, 21. veikinys, 22. veldinys. — Apie kai kuriuos pasitaikančius nutolimus nuo nusakytosios reikšmės bus savo vietoje kalbama.

38a. Daryba, darymas, daryti — Daryba nėra paprastas darymas, tai pastovus ir sutvarkytas vyksmas. Darymas, kaipo terminas, pareiškia daikt- vardiškai patį veiksmą ar vyksmą gryno fakto požiūriu; daryba yra jau suorganizuotas darymas ir planingas vyksmas.

Pavyzdžiai: Terminų daryba turi savo dėsnius. Jų darymas gali būti vieną kartą mažiau, kitą kartą daugiau vykęs. Daug daugiau galima daryti, negu dirbti: dirbami daiktai, daromi dalykai.

Pagal analogiją su daryba yra sudaryti šie terminai: 1. kūryba, 2. pra- tyba ir pratybos, 3. tikyba. Organizacinis pobūdis gal ryškiausiai išeina tikyboje, kuri faktiškai reiškia konfesiją.

39a. Darna, darnus, darnumas. — Ši semantinė šeima faktiškai yra ana- loginė aptartai jau šeimai apdaira, apdairus, apdairumas. Čia tik pagrindas (darna) yra paprastesnis ir gali turėti įvairesnę reikšmę. Be kitko, veiks- minis principas šios rūšies šeimoje dažnai nėra taip ryškus, kaip šeimoje apdaira, apdairus, apdairumas.

Tai rūšiai mūsų terminijoje priklauso šios semantinės šeimos: 1. gau- sa, gausus, gausumas; 2. gašla, gašlus, gašlumas; 3. jausla, jauslus, jauslu- mas; 4. kaita, kaitus, kaitumas; 5. kalba, kalbus, kalbumas; 6. klaida, klai- dus, klaidumas; 7. klausa, klausus, klausumas; 8. maga, magus, magumas; 9. plėtra, plėtrus, plėtrumas; 10. smalsa, smalsus, smalsumas; 11. šviesa, šviesus, šviesumas; 12. talpa, talpus, talpumas; 13. tąsa, tąsus, tąsumas; 14. tiesa, tiesus, tiesumas; 15. tįsa, tįsus, tįsumas; 16. veikla, veiklus, veik- lumas. Visose šitose šeimose pirmasis terminas reiškia tam tikrą, dažnai veiksminį, principą, antrasis terminas reiškia kokybinį sugebėjmą arba linkimą į šitą principą, o trečiasis — tokios kokybės daiktvardišką pava- dinimą. Pvz., darna yra susiderinimo pagrindas; darnus yra tas, kas leng- vai susiderina; darnumas yra daiktvardiškas šitos kokybės pavadinimas.

176 St. šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

40. Daugelis, daugis, daugingas, daugingumas, daugybė, dauguma, dau. gumas. — Plg. amžinas ir t.t. ir blogas ir t.t. Pavyzdžiai: Dau- gelis žmonių skursta. Daugis ir vienis yra daugybės ir vienybės principai, 24 yra daugingas skaičius, jo daugingumas aiškėja jį dalijant iš 2, 3, 4, 6, 8. Didelė daugybė paukščių žūva žiemą. Susirinkimuose klausimai sprendžia- mi balsų dauguma. Kūdikių mirimų daugumas parodo krašto nekultū- ringumą.

41. Davinys. ž. darinys. —Davinys yra tai, kas yra duota. Pavyz- džiai: Uždavnio daviniai yra nevisai aiškūs. Statistikos daviniai turi būti tinkamai interpretuojami.

42. Derinys ž. darinys,

43. Dėmesys. — Savo priesaga šis terminas yra giminė domesiui, elge- siui ir judesiui. Būdingiausias iš jų visų yra judesys, kuris reiškia taisyk- lingai pasikartojantį judėjimą. Varpo virpėjimas, tiksliai tariant, yra ne judėjimas, bet judesys. Ir dėmesyje ir domesyje pastoviai pasikartoja pa- stangos dėmėtis ar domėtis kuriuo dalyku: dėmesys yra intensyvus sąmo- nės sutelkimas viename kuriame dalyke; domesys yra pastovus dvasios nusistatymas į vieną kurį dalyką. Elgesys yra pastovus elgimasis.

44. Dėsnis. — Savo priesaga -snis šis terminas yra giminė dirgsniui, krypsniui, tarpsniui. Paprastai priesaga -snis parodo vieną tarpą kuriame nors veiksme ar vyksme: tarpsnis yra tarpimo vienas periodas; tai yra tas pat, kas fazė. Krypsnis yra vienas krypimo momentas. Gamtos dėsnis yra vienas iš įstatymų, padėtų jos pagrindu. Dirgsnis savo reikšme nėra tipiš- kas terminas.

45. Didelis, didis, didybė, diduma, didumas, didus, dydis. — Plg. am- žinas ir t. t. ir blogas ir t. t. - Pavyzdžiai: Nevisados didelis žmogus yra didis. Lietuvos kunigaikštis Vytautas buvo didis valstybės vyras, bet nedidelis žmogus. Dorinė didybė daug kam imponuoja. Lietuvos diduma yra nepriklausoma. Ramiojo vandenyno didumas yra labai didelis; dėl savo didingumo jis vadinamas taip pat Didžiuoju vandenynu. Didus žmogus retai kada yra didis. Dydis yra matematikos pagrindinis pradas.

46. Dingstis. — Šio termino sinonimai yra proga ir vada. — Proga yra atsitiktinis dalykas, kuris peršasi panaudojamas kokiam nors tikslui. Dingstis yra dalykas, dažnai sąmoningai ieškomas savo veiksmams patei- sinti. Vada yra įvykis, kuris leidžia pradėti kokį nors veikimą.

Pavyzdžiai: Vienas iš kontrahentų atsisakė tesėti sutartį, naudo- damas dingstimi sutarties neaiškumą. Proga dideliam turtui įsigyti ne visiems pasitaiko. Kartais nedideli dalykai yra vada procesui iškelti.

47. Dirbti, dirbimas, dirbinys, dirbtinis. — Plg. darinys ir daryba irt.t Pavyzdžiai: Dirbami daiktai, daromi dalykai. Dirbamas stalas,

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija 177

dirbama žemė, bet daronia gėda, nuostoliai, galas. Darbo dirbimas esti kartais labai sunkus (nutolimas nuo nurodytos termino dirbti reikšmės). Dirbinys yra materialinio pobūdžio, kurį nevisados turi darinys. Dirbinys it gaminys yra artimi dalykai. Dirbinys yra rankų gaminys. Dirbtiniai daly- kai skiriasi nuo savaime atsiradusių. Dirbtinis pobūdis yra svetimas meniš- kai kūrybai.

48, Dirgiklis, dirginimas, dirginti, dirgis, dirglus, dirglumas, dirgsnis ž. jaudas ir t. t.

49. Dydis ž. didelis ir t. t.

50. Domesys ž. dėmesys.

51. Dora, doras, doringas, doringumas, dorinis, doriškas, doriškumas, dorybė, dorovė, dorumas, — Ž. aistra ir t.t. — Pavyzdžiai: Dora yra tai, kas dera protingai prigimčiai. Doras žmogus vertas pasitikėjimo. Doringas žmogus pasižymi dorybėmis. Doringumas reikalauja ne tik dorumo, bet ir dorybių. Dorinis dalykas yra etikos tiriamas. Doriškas yra žygis, sutariąs su doros reikalavimais. Elgimosi doriškumas priklauso nuo valios nusiteikimo. Teisingumas yra dorybė. Kiekvienas žmogus turi do- roti savo įpročius. Visuomenės dorovė yra atskirų narių dorumo išdava. Dorovė yra žmonių gyvenime realizuota dora. Žmonių dorumas pasireiškia jų dorovėje, o doringumas — jų dorybėse.

52. Draugingas, draugiškas. — Pavyzdžiai: Draugingas žmogus turi daug draugų, o daug draugų turi žmogus, linkęs draugauti. Pa- prastai draugingas žmogus draugiškai ir elgiasi. Draugiškas nusiteikimas savo draugų atžvilgiu yra draugiško lojalumo žymė.

53. Dvasia, dvasinis, dvasingas, dvasiškas.— Pavyzdžiai: Dvasios reikalai skiriasi nuo kūno reikalų. Gilus dvasinis gyvenimas neįmanomas be doros. Dvasingas yra žmogus, turįs daug gyvosios dvasios. Dvasiškas yra gyvenimas, atitinkąs dvasios reikalavimus. Dvasinis dalykas priklauso dvasinei sričiai. Dvasiškas dalykas atitinka dvasios prigimtį.

54. Dviprasmis, dviprasmiškas, dviprasmiškumas, dviprasmybė. — Plg. bejėgis ir t. tt — Pavyzdžiai: Dviprasmis posakis esti ir nešvankus. Dviprasmiškas žmogaus pasielgimas gali suklaidinti kitus. Posakio ir pa- sielgimo dviprasmiškumas yra įvairus. Dviprasmiški dalykai gali būti vadi- nami dviprasmybėmis.

55. Erdvė, erdvinis, erdviškas, erdviškumas, erdvybė, erdvumas, erd- vus. — Plg. aistra ir t. t — Pavyzdžiai: Tarpžvaigždinė erdvė nėra pripildyta oro. Tįsumas yra erdvinė žymė. Pasaulis iš savo prigimties yra erdviškas. Erdviškumas yra viena iš pagrindinių pasaulio žymių. Eterio

Logos 12

178 St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

pilnos pasaulio erdvybės. Erdvi patalpa gali daug žmonių sutalpinti. Vie- šųjų patalpų erdvumas yra privalomas.

56. Esamas, esamumas. — Pavyzdžiai: Esamas mieste maistas turi būti suregistruotas. Narių esamumas turi būti patikrintas.

57. Esybė ž. buitis ir t. t.

58. Esmė ž. buitis ir t. t.

59. Esmingas, esmingumas, esminis, esmiškas, esmiškumas. — Plg. aistra ir t. tt Pavyzdžiai: Šitos knygos santrauka yra esminga. Es- mingumas yra geros santraukos savybė. Esminis dalykas turi būti visų pirma ištirtas. Zsmiškas klausimo išsprendimas yra tas, kuris atitinka pa- čią jo esmę. Pranešimo esmiškumas nesukėlė jokių abejonių. Esmiškas problemos traktavimas parodo tyrinėjimo esmiškumą.

60. Gaivalas, gaivalingas, gaivalingumas, gaivalinis, gaivališkas, gaiva- liškumas. — Pavyzdžiai: Vanduo, ugnis, elektra yra gaivalai, kuriuos žmogus nevisados įstengia apvaldyti. Gaivalinis dalykas priklauso gaivalųy sričiai, bet nevisados yra gaivalingas. Žmogaus jausmai yra gaivaliniai, bet nevisados gaivalingai pasireiškia. Viesulas yra gaivalingas reiškinys. Žmogaus pasireiškimas kartais įgauna gaivalingumo žymių. Pykčio gaiva- liškumas kartais yra pavojingas. Gaivališkas žmogaus pobūdis dažnai yra nesuvaldomas.

61. Galia, galimybė, galimumas, galingas, galingumas, galybė. — P a- vyzdžiai: Pagrindinės žmogaus galios yra protas ir valia. Žmogus turi įvairių galimybių tobulėti. Karo galimumas šiuo metu yra neabejotinas. Galingas žmogus nevisados toks jaučiasi. Jo galybė yra didelė. Galybė pagrindžia galingumą.

62. Gaminys ž. darinys ir dirbinys.

63. Gamta ž. prigimtis.

64. Gašla, gašlus, gašlumas plg. darna, darnus, darnumas.

65. Gausa, gausus, gausumas plg. darna, darnus, darnumas.

66. Geidulys.— Šios rūšies terminas su preisaga -ulys reiškia inten- syvų, trunkantį pergyvenimą. Geidulys reiškia intensyvų trunkantį geidi- mą, jautulys — panašų jautimą. Geidulys yra konkupiscencija, jautulys — afektas. Netipiškas savo priesagai yra gyvulys, kuris reiškia neprotingą gyvūną. .

67. Geismas. — Terminai su priesaga -smas reiškia apribotos trukmės veiksmą ar vyksmą, kartais su konkretaus rezultato atspalviu. Tokią kate- goriją sykiu su geismu šioje terminijoje sudaro: 1. jausmas, 2. jusmas, 3. kesmas, 4. liesmas, 5. spresmas, 6. tapsmas, 7. veiksmas, 8. vyksmas.

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija 179

Geismas yra konkreti geidimo apraiška, jausmas — konkreti jautimo ap- raiška ir t. t.

68. Geras, gerybė, gerovė, geruma, gerumas, gėris, gėrybė. — Pig. blo- gas, blogis ir t.t. —Pavyzdžiai: Geras darbas girtinas. Širdies gery- bė užkariauja kitas širdis. Žmonės rodo vieni kitiems nemaža gerybių. Visuomenės gerovė susidaro iš žmonių gerovės. Žuvis ieško gilumos (kur giliau), o žmogus gerumos (kur geriau). Žmogaus gerumas dažnai priklau- so nuo jo gerovės. Dievas yra aukščiausias gėris. Gėrio ir blogio problema turi būti srendžiamos priklausomai viena nuo antros. Vieno žmogaus gerybės dažnai esti gėrybės kitam žmogui.

69. Gėrėtis. — Gėrėtis ir grožėtis yra artimi savo turiniu terminai. Gėrėtis galima geru dalyku, grožėtis — gražiu. Žmogumi galima ir gėrėtis ir grožėtis: gėrimasi jo pasielgimais, būdu, dorybėmis, grožimasi — jo

išvaizda, laikymusi, iškalba, meniškumu. Gėrėjimasis patenkina doros, gro- žėjimasis — estetikos reikalavimus.

70. Giminė. — Giminė yra vienas iš penkių tarsly; kiti keturi tarslai yra rūšis, rūšinis skirtumas, savybė ir prietapas. Viena sąvoka gali būti tariama apie kitą ar gimine, ar rūšimi, ar rūšiniu skirtumu, ar savybe, ar prietapu. Žmogui gyvūnas yra giminė, o gyvūnui žmogus yra rūšis; pro- tingumas žmogui yra rūšinis skirtumas, kalba — savybė, o balta odos spal- va — prietapas.

71. Gyvas, gyvastingas, gyvastingumas, gyvenimas, gyvenžiūra, gy- vensena, gyvija, gyvis, gyvingas, gyvingumas, gyvybė, zyvybinis, gyvuliš- kas, gyvuliškumas, gyvulys, gyvulystė, gyvumas, gyvūnas. — Pavyz- džiai: Gyvoji esybė yra būtybė. Gyvenimas yra tolydus vyksmas. Gyven- sena yra gyvenimo būdas. Gyvybė yra gyvenimo pagrindas, kaipo jo šaltinis. Gyvis yra gyvumo pradas. Koks to gyvio gyvis. Tiesa turi būti gyvastinga. Kooperatyvo gyvastingumas turi savo pagrindą žmonių psicholgijoje. Gy- venžiūra papildo pasaulėžiūrą. Gyvija yra gyvių visetas. Jūros gelmės kar- tais esti labai gyvingos. Ar kitos planetos yra tokios gyvingos, kaip žemė, yra abejotina. Žemės gyvingumas priklauso nuo jos fizinių aplinkybių. Gyvulys yra neprotinga juslinga būtybė. Žmogaus pasielgimai kartais bū- na gyvuliški. Žmogaus gyvuliškumas yra blogesnis už gyvulio gyvulišku- mą. Kaip dievystė reiškia Dievo prigimtį ir žmogystė — žmogaus prigimtį, taip gyvulystė reiškia gyvulio prigimtį. Gyvūnas yra juslingas gyvis. Gyvūnai skirstomi į gyvulius ir žmones.

72. Gyvensena. — Savo priesaga -sena šis terminas sueina į vieną kategoriją su terminais: 1. jausena, 2. jusena, 3. kursena, 4. mąstysena, 5. svarstysena, 6. tarsena, 7. veiksena. Kaip aukščiau pasakyta, priesaga

180 St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

-sena reiškia veiksmo ar vyksmo būdą. Kaip gyvensena yra gyvenimo bū- das, taip jausena yra jautimo būdas, jusena — jutimo būdas, kursena — kūrimo būdas, mąstysena — mąstymo būdas, svarstysena — svarstymo bū- das, tarsena — tarimo būdas, veiksena — veikimo būdas.

73. Gražus, gražybė, gražumas, grožis. — Plg. blogas ir t. t. — Pa- vyzdžiai: Gamta graži. Jos gražumas nuostabus. Jos gražybės džiugina žmogaus jusles. Tikras meno kūrinys yra gražybė. Gražumas privalomas dailiojo meno kūriniui. Grožis yra dailiosios kūrybos ir pagrindas ir sie- kiamasis idealas. Grožis yra sunkiai apibrėžiamas pradas.

74. Grožėtis Žž. gėrėtis,

75. Išdava, išdavus, išdavumas. — Plg. apdaira ir t. t. — Išdava yra sinonimas padariniui, pasekmei ir sekmeniui. Išduotas vekselis yra tam tikra išdava, bet ne padarinys. Audra palieka apylinkėje žalingų padarinių. Žmogaus pasielgimas turi savo pasekmių. Sąlyga turi savo sekmenų. Ru- siškai išdava yra rezultat, padarinys ir pasekmė — posledstvije, sekmuo — sledstvije. Išdavus yra dalykas, sugebąs turėti išdavy; šita prasme žmo- gaus darbas gali būti išdavus. Priemonės išdavumas gali būti aiškiai pati- riamas.

76. Išgalė, išgalėti. — Plg. galia ir t. tt Pavyzdžiai: Dirbdamas visomis savo išgalėmis, žmogus gali realizuoti savo galimybes. Žmogus ne- visados išgali visas kliūtis nugalėti. Kokia žmogaus galia, tokios ir jo išgalės. Tikra galybė išgales dar padidina.

77. Išlyga ž. sąlyga.

78. Išmana, išmaningas, išmaningumas, išmanymas, išmanyti, išmanu- mas, išmanus, išmonė. — Pavyzdžiai: Išmana yra išmanymo pradas. Lengvos išmanos žmogus yra išmaningas. Išmaningumas reikalauja gyvo proto. Protingumas, aumeningumas ir išmaningumas yra artimi sinonimai: protingumas apibūdina bendrai žmogaus prigimtį; aumeningumas — jo pažinimo originalumą ir produktyvumą; išmaningumas — jo sugebėjimą verstis gyvenime protu ir aumenimi. Supratimas yra pasyvesnis, išmanymas — aktyvesnis dvasios stovis. Žmogus supranta savo padėtį, bet neišmano, kaip iš jos išeiti. Tik išmanus žmogus turi tikros protinės iniciatyvos. Išmanu- mas yra būtinai reikalingas dvasinei kūrybai. Ne kiekviena išmonė yra vertingas išradimas, nors šiaip išmonė yra reikalinga išradimui. Išradimas yra realiai pagrįsta vertinga išmonė.

79. Išorė, išorinis. — Šie terminai savo reikšme susiliečia su termi- nais išviršinis, išvidinis, vidinis, vidus. — Pavyzdžiai: Arklio išorė puiki. Išorinė akmens dalis yra žymiai didesnė, negu išvidinė, žemėj pasi- slėpusi. Išorinis namų kampas apima išorinį plotą; išviršinis kampas išsi- kiša į išorę, bet apima vidaus plotą. Išviršinę išvaizdą turi kiekvienas

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija 181

daiktas, o išvidinę gali turėti tik daiktai, turį vidų. Daiktai, esą viduje, vra vidiniai. Psichika turi savo išvidinį pagrindą ir išviršinių apraiškų. Vidinis žmogaus gyvenimas kartais esti labai turtingas.

„80. Išplėsti, išplėtimas, išplėtojimas, išplėtoti, išplisti, išplitimas. — Pavyzdžiai: Žmogus išplečia savo įtaką vienu kuriuo žygiu, bet visu savo gyvenimu jis ją išplėtoja. Įtakos išplėtimas yra vienkartinis dalykas; įtakos išplėtojimas yra daugelio žygių išdava. Drabužis dėvimas išplinta. Išplitimas yra savaimingas vyksmas.

81. Išradimas ž. išmonė.

82. Išrodymas, išrodyti. — Šie terminai savo reikšme yra artimi ter- minams: įrodymas, įrodyti, įrodinėjimas, įrodinėti, parodymas, parodyti, prirodymas, prirodyti, ir todėl ryšium su jais turi būti pavaizduoti pavyz- džiais. — Pavyzdžiai: Mokslo veikale privalu išrodyti esminius argu- mentus ir savo tezę įrodyti. Išrodymas išsemia argumentus, įrodymas pa- daro juos įtikinamus ar įtikrinamus. Galima vieną kurį argumentą priro- dyti ir sykiu parodyti jo silpnumą. Daugelio argumentų prirodymas dar nevisados reiškia moksliškumo parodymą. Įrodinėjimas nevisados baigiasi įrodymu, nes galima įrodinėti, bet neįrodyti, ko reikia.

83. Išsamus, išsamumas. — Pavyzdžiai: Santrauka yra išsami pagrindinėmis savo idėjomis. Nurodytos literatūros išsamumas gali būti pilnas.

84, Išsiplėtoti, išsiplėtojimas; išsiskleisti, išsiskleidimas; išsivystyti, iš- sivystymas. — Plg. išplėsti ir t. t.

Pavyzdžiai: Didesnis pramonės išsiplėtojimas Lietuvos krašte yra pageidaujamas, kaipo gerovės sąlyga; o pramonė gali krašte išsiplė- toti tik sudarius jai tinkamų sąlygų. Medžio pumpurai išsiskleidžia pa- vasarį. Dūmų išsiskleidimas kartais esti lėtas. Ką suvystytą išvystome. Išsivystymas galimas ten, kur yra suvystytas dalykas, arba kur yra pajėga, išskleidžianti arba išvystanti pirmines galimybes. Žmogus išsivysto ugdy- mo vyksme. Žmogaus pajėgų išsivystymas yra būtinai reikalingas.

85. Išskleisti, išskleidimas; išvystyti, išvystymas. — Plg. išplėsti ir išsiplėtoti ir t. tt — Pavyzdžiai: Galima išskleisti lapą, išskėsti rankas, išplėsti akis, išrutuliuoti pergamentą, išvystyti vaiką, pajėgas. šieno išskleidimas kartais yra būtinas. Dvasinių galių išvystymas visada yra pageidaujamas.

86. Išteklius Žž. nepriteklius.

87. Ištisas, ištisinis, ištisumas. — Pavyzdžiai: Ištisus metus kar- tais reikia dirbti be atostogų. Ištisinis daiktas sudarytas iš vieno gabalo. Žmogaus psichika nevisados pasižymi ištisumu. Fizinis ištisumas yra spor- tininko žymė, o psichinis — tiesaus žmogaus.

182 St. šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

88. Išvidinis, išviršinis Ž. išorė, išorinis.

89. Išvystyti, išvystymas Žž. išskleisti, išskleidimas.

90. Įgimtas, įgimtis, įgimtinis, — Šie temrinai yra sinonimai terminams prigimtas, prigimtis, prigimtinis ir todėl sykiu su jais pavaizduojami pa- vyzdžiais: Prigimtimi vadinama tai, kas ateina gyvūnui iš gimimo pa- stoviu ir visuotiniu būdu. Įgimtis yra tai, ką gyvūnas individualiai gau- na iš gimimo. Žmogus iš prigimties yra juslingas ir protingas; iš įgimties jis gali būti apdovanotas neigiamomis ir teigiamomis kokybėmis, paveldė- tomis iš pirmatakų. Žmogui prigimta yra kalbos dovana, bet jam yra įgim- tas palinkimas į psichinę ligą. Pastaruoju atveju psichinė liga yra įgim- ties, arba įgimtinis, dalykas. Kalbos dovana žmogui yra prigimties, arba prigimtinis, dalykas. Protas yra prigimtoji žmogaus galia; tai visuotinio fakto dalykas. Žmogaus gyvenimą ir veikimą tvarko visų pirma prigimtinė teisė; tai visuotinio principo dalykas. Prigimtasis žmogaus protas yra pagrindas prigimtinei teisei.

91. Įgyti, įgijimas. — Pavyzdžiai: Žmogus įgauna įkvėpimo, pa- linkimo, bet įgyja drąsos ir pasitikėjimo savimi. Jėgų įgavimas ir turto įsigijimas nevisados žmogui yra naudingas dalykas.

92. Įprasminti, įprasminimas. — Pavyzdžiai: Darbas įprasmina syvenimą; bet aukštesnis gyvenimo įprasminimas priklauso nuo pasau- lėžiūros. Žodį įprasmina ta prasmė, kuri jam yra sutartinai teikiama. Saki- nio įprasminimas priklauso nuo sintaksinio žodžių santykiavimo.

93. Įprasti, įpratimas, įprotis, — Šie terminai yra sinonimai terminams paprasti, papratimas, paprotys ir sykiu su jais turi būti pavaizduoti pavyz- džiais. Pavyzdžiai: Įprotis gali būti individualinis dalykas, o papro- tys visada yra visuomeninio pobūdžio. Žmogus gali turėti blogų įpročių, — tai yra jo asmens dalykas; bet papročiai priklauso žmogui vien ryšium su ta aplinka, kurioje jis gyvena. Kiekvienas visuomenės luomas gali turėti savo skirtingų papročių, lygiai kaip kiekvienas atskiras žmogus gali turėti skirtingų įpročių. Žmogus įpranta savo vidumi; įpratimas įeina į jo vidaus gyvenimą. Žmogus papranta visų pirma išviršiniu, negiliu būdu, ir jo pa- pratimas paprastai nesiekia toli į vidaus gyvenimą.

94. Įrankis. — Lygintini su šiuo terminu sinonimai yra: pabūklas, pa- dargas, priemonė ir prietaisas Pavyzdžiai: Rankinis grąžtas yra įrankis; elektrinė gręžiamoji mašina yra prietaisas. Prietaisais naudojasi ne tik technikai, bet ir gydytojai. Prietaisams naudojamasi valdoma mechanine jėga. Pabūklai ir padargai sudaro panaudojamąjį ūkiuose kapitalą, su kurio pagalba dirbama žemė, dorojamas ir apdirbamas derlius. Pabūklai ir padargai kartais pritaisomi prie sudėtingesnių jėgos konstrukcijų, bet vis

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija 183

dėlto jų nevadina prietaisais. Kariniai pabūklai yra stambus ginklas. Ter- minas „kalbos padargai“ vartojamas pagal analogiją su ūkio padargais. Priemonė reikalauja iš žmogaus išmanymo; dažnai ji skiriasi nuo įrankio savo nematerialiniu pobūdžiu. Priemonės paveikti žmogaus psichikai yra labai įvairios. Vaistas yra priemonė ligai gydyti, bet jisai nėra įrankis: ši priemonė turi savo pagrindu nusimanymą apie ligos priežastis ir kovą su jomis; ji veikia savo cheminėmis ypatybėmis, bet ne kaip įrankis žmo- gaus rankose.

95. Įrodinėti, įrodinėjimas; įrodyti, įrodymas ž. išrodyti, išrodymas

96. Įsakmus, įsakmumas. — Pavyzdžiai: Teisė įsakmiai draudžia užmušti. Įsakmus sąlygų nusakymas apsaugo sutartį nuo klaidingo aiški- nimo. Sąlygos įsakmumas daro ją neabejotiną.

97. Įsamoninti, įsisąmoninti. — Pavyzdžiai: Mokymas įsąmonina, o mokymusi mokinys įsisąmonina mokomuosius dalykus. Aiškinimas yra įsąmoninimo priemonė; supratimas yra įsisąmoninimo rezultatas.

98. Įsitikinti, įsitikinimas, įsitikrinti, įsitikrinimas; įtikinti, įtikinimas, įtikrinti, įtikrinimas. — Pavyzdžiai: Įsitikinti yra pažinti su pagal- ba moralinių pajėgų, valios, širdies ir jausmų; įsitikrinti reiškia pažinti protu; įsitikinimas yra tikėjimo dalykas ir įvyksta ten, kur nėra akivaiz- dumo; įsitikrinimas yra žinojimo dalykas ir įvyksta ten, kur galimas aki- vaizdumas; įtikinti galima veikiant visų pirma valią, širdį, jausmus; įtik- rinti galima veikiant visų pirma protą; įtikinamasis yra argumentas, kuris suteikia įsitikinimo; įtikrinamasis yra argumentas, kuris suteikia įsitikri- nimo.

99. Įstengti, įstengimas, įstanga. — Plg. apibrėžti ir t. t. Pavyz- džiai: Kas pasistengia, tas ir įstengia. Pasistengimas baigiasi įsten- gimu. Po pastangos ateina įstanga. Žmogus įstengia įsigyti mokslo; jis įveikia pavojus ir sunkenybes; jis dirba, kiek išgali; jis ištesi pažadą, duotą žodį. Įstanga apvainikuoja pastangas. Kokios išgalės, tokios ir įstangos.

100. Įtaiga, įtaigus, įtaigumas plg. apdaira, apdairus, apdairumas.

101. Įtaka, įtakus, įtakumas plg. apdaira, apdairus, apdairumas.

102. Įveikti ž. įstengti.

103. Įvykis ž. atsitikimas.

104. Yda, ydingas, ydingumas, ydiškas, ydiškumas. — Pavyzdžiai: Neryžtumas yra žmogaus yda. Ydingų žmonių yra labai daug. Žmogaus netobulumas yra jo ydingumo pagrindas. Tas žmogaus pasielgimas buvo ydiškas, t. y. atitinkąs jo ydos prigimtį. To pasielgimo ydiškumas buvo neabejotinas.

184 St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

105. Ypatingas, ypatingumas, ypatybė, ypatumas, ypatus. — Pa- vyzdžiai: Tai ypatus dalykas (retas, skirtingas). Dalyko ypatumas yra nepaprastas. Jis turi daug ypatybių, todėl jis yra ypatingas. Ypatus daly- kas dažniausiai yra ypatingas. Dalyko ypatybių gali būti daug, bet jo ypatumas yra vienas. Dalyko ypatingumas susidaro iš daugelio ypatybių.

106. Jaudas, jaudiklis, jaudinimas, jaudinti, jaudrumas, jaudrus. — ši semantinė šeima turi būti pavaizduota pavyzdžiais drauge su kita seman- tine šeima, būtent: dirgiklis, dirgis, dirginti, dirglumas, dirglus, dirgsnis, — Pavyzdžiai: Jaudinama žmogaus psichika; dirginamas fiziologinis jo aparatas. Jaudiklis yra jaudinimo veiksnys, dirgiklis — dirginimo. Galima dirginti, bet ne jaudinti; sunkiau yra jaudinti sykiu nedirginant. Dirgis yra atskiras dirginimo, kaip kad jaudas yra atskiras jaudinimo mo- mentas. Jaudrus yra žmogus linkęs jaudintis; jo jaudrumas gali būti dides- nis ar mažesnis. Dirgli yra visų pirma nervų substancija, o per ją ir atskiri žmogaus kūno organai. Žmogaus organų dirglumas gali būti mažesnis ir didesnis, destis, koks yra dirgsnių dirglumas.

107. Jaučiamas, jaučiamumas, jausena, jausla, jauslumas, jauslus, jaus- mas, jausmingas jausmingumas, jausminis, jausti, jautimas, jautinys, jautru- mas, jautrus, jautulingas, jautulingumas, jautulinis, jautulys. — Ši seman- tinė šeima yra gimininga kitai semantinei šeimai, būtent: juntamas, jun- tamumas, jusena, juslė, juslingas, juslingumas, juslinis, juslumas, juslus, jusmas, jusminis, justi, jutimas, jutinys. Abidvi šeimos gretimai aiškina- mos ir pavaizduojamos pavyzdžiais.

Pavyzdžiai: Jaučiama išvidinėmis, juntama išviršinėmis juslėmis. Jaučiamas psichikos dalykas yra jautinys, juntamas išorės dalykas — ju- tinys. Jaučiamumų pasižymi psichikos dalykai, juntamumu — išorės daly- kai ir daiktai. Žmogus, gerai jaučiąs, yra jauslus, o gerai juntąs — juslus. " Jauslumas priklauso žmogaus psichikos, juslumas — jo nervų sistemai. Jausla yra pagrindas gerai tvirtai jausti. Juslė yra galia justi. Jautimas yra jaučiamasis vyksmas, o jutimas — juntamasis. Jausmas yra viena jau- timo rūšis, apribota ir atbaigta; panašiai jusmas yra tokia jutimo rūšis. Jausmingas yra žmogus, pasižymįs turtingu jausmų gyvenimu; jo jausmin- gumas kartais pavirsta sentimentalumu. Juslingas yra žmogus iš savo pri- gimties; jo juslingumas yra visuotinis faktas žmonijos gyvenime, bet jus- lingu vadinamas ir žmogus, ypatingai linkęs į juslių gyvenimą; tuo atveju jo juslingumas reiškia jo ypatingą palinkimą į gyvulišką gyvenimą. Jause- na yra jautimo, jusena — jutimo būdas. Jausminis yra dalykas, priklausąs jausmų sričiai; jusminis — dalykas, priklausąs jusmų sričiai. Juslinis bus dalykas, priklausąs juslių sričiai.

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija 185

Jautrus yra žmogus, lengvai atveikiąs mažiausiems jaudams ar dir- giams. Jautrus atjaučia svetimą vargą arba net pajunta labai švelnius pa- raginimus. Žmogaus jautrumas tiek būna didelis, kad jis negali pakęsti jokio triukšmo ir net ryškesnės šviesos. Jautulys yra labai stiprus jautimo vyksmas. Jautulys gali kartais pastumti žmogų į nusižengimą. Jautulinis žmogaus pasireiškimas dažnai esti savaimingas ir gaivališkas. Jautulingas žmogus neturi psichinės pusiausvyros. Stiprus jautulingumas yra pavo- jingas žmogaus likimui.

108. Judesys, judėjimas ž. dėmesys.

109. Kaita, kaitus, kaitumas plg. darna, darnus, darnumas.

110. Kalba, kalbus, kalbumas plg. darna, darnus, darnumas.

111. Kėslas, kėslauti. — Pavyzdžiai: Žmogaus kūryboje yra kėslų, kaip ir kitose jo veikimo rūšyse. Žmonės kėslauja, bet dažnai jų kėslai nie- kais paverčiami.

112. Kiekis, kiekinis; kiekybė, kiekybinis. — Ši semantinė šeima yra gretima kitai semantinei šeimai: kokis, kokybinis, kokybė, kokybinis ir turi būti sykiu su šia pastarąja aiškinama ir vaizduojama pavyzdžiais. Tos rū- šies daiktavardžiai, kaip kiekis ir kokis, buvo bendrai paaiškinti drauge su blogiu: jie reiškia bendrą pagrindą, arba principą; pvz., grožis yra visų gražių dalykų bendras principas; panašiai blogis yra visų blogų pasielgi- mų ar dalykų bendras pagrindas. Kiekis yra bendras pagrindas visų daly- kų, turinčių daugelį dalių. Kokis yra bendras pagrindas dalykų, turinčių ypatumą. Pirmieji dalykai yra kiekiniai, antrieji — kokiniai. Kiekinis da- lykas, imamas ir objektyvuojamas iš kiekio pusės, yra kiekybė lygiai taip pat, kaip kokinio dalyko ypatybė yra kokybė. Teisingiau dalykus skirstyti į kiekinius ir kokinius, negu į kiekybinius ir kokybinius, nors pastarieji du terminai yra labiau prigiję, negu pirmieji du. Analizė tikriau gali būti kie- kinė ir kokinė, negu kiekybinė ir kokybinė; ją teisingiau vadinti pagal bendrąjį principą, negu pagal analizuojamas kiekybes ir kokybes. šiaip- jau ir šie pastarieji terminai yra galimi.

Pavyzdžiai: Kiekis yra matavimo pagrindas. Aukštis, daugis, dydis, gylis, ilgis, plotis, storis yra kiekiniai principai. Blogis, gėris, gyvis, grožis, skonis yra kokiniai principai. Dešimtis pėdų nėra didelė kiekybė; kiekybinis jų didumas lengvai išmatuojamas. Pagrindinė meno kūrinio ko- kybė turi būti gražumas. Šitas kokybinis ypatumas jam būtinas.

113. Klaida, klaidus, klaidumas plg. darna, darnus, darnumas.

114. Klausa, klausus, klausumas plg. darna, darnus, darnumas.

115. Kokis, kokinis, kokybė, kokybinis ž. kiekis ir t.t.

186 St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

116. Kraštutinis, kraštutiniškas, kraštutiniškumas, kraštutinybė. — Pavyzdžiai: Solipsizmas yra kraštutinė filosofinė srovė: ji filosofi- nių srovių eilėje turi ir kraštutinę vietą; bet atitinkamas jai nusistatymas yra kraštutiniškas; šiuo atveju svarbu ne vieta, ne padėtis, bet kokybinis dvasios nusiteikimas. Kraštutiniškumas yra tam tikra žmogaus kokybė. Kraštutiniškas žmogaus nusistatymas gali pasireikšti įvairiomis kraštuti- nybėmis, ir net pats šitas nusistatymas gali būti pavadintas pagrindine kraštutinybe.

117. Krypsnis, kryptis. — Šie terminai palyginti su terminais linkmė, polinkis, srovė, — Pavyzdžiai: Dar vienas krypsnis, ir žmogus yra žuvęs. Tiesia kryptimi lengviausia eiti. Žmonių polinkiai dažnai eina blo- gio linkme, betgi žmonėms nėra svetima ir gėrio linkmė. Žmogaus mintis eina įvairiomis srovėmis pagal tai, kokie yra žmonių polinkiai. Prigimties linkmė suteikia kryptį žmogaus dvasiai, o pagal kryptį nueina ir minties srovė.

118. Kuriamas, kursena, kurti, kūrėjas, kūrimas, kūrinys, kūryba, kū- rybinis, kūrybiškas, kūrybiškumas. — Pavyzdžiai: Kurti žmogui pri- gimta; jis yra kūrėjas iš savo prigimties. Tikrieji kūrėjai yra menininkai, kurie kunia įgimties verčiami. Kuriamas dalykas yra kūrinys; jis yra ku- riamas su kuriamųjų įrankių ir priemonių pagalba. Meno dailenybių kūri- mas nėra vienodas: kiekvienas menininkas turi savo kurseną pagal savo būdą, priemones, metodus ir polinkius. Kiekvienas menas yra sudėtingas kūrimo vyksmas, arba kūryba, turinti savo principus ir savo techniką. Kū- rybiniai menininko užsimojimai pasireiškia jo kūriniuose. Tik tikrai kū- rybiškas nusiteikimas sukuria didelių dalykų. Menininkų kūrybiškumo laipsniai yra labai įvairūs.

119. Kūnas, kūningas, kūningumas, kūninis, kūniškas, kūniškumas. —— Pavyzdžiai: Kalbama ne tik apie žmogaus kūną, bet ir apie dangaus kūnus. Žmogus, turėdamas kūną, yra kūninis padaras, bet ne kiekvienas yra kūningas, t. y. didelio ir sunkaus kūno. Kūningumas dažnai yra nepa- slankių žmonių ypatybė. Fiziologijos mokslas nėra kūniškas dalykas. Žmo- gaus siela nėra kūniška: ji neturi kūniškų savybių. Žmogaus geismų kūniš- kumas neretai išeina aikštėn.

120. Laikas, laikinas, laikinis, laikiškas, laikiškumas. — Pav y Z-- džiai: Neilgas laikas duotas žmogui gyventi šiame pasaulyje; žmogaus gyvenimas yra čia tik laikinas. Valanda yra laikinis vienetas. Laiko eiga yra laikiška. Laikiškas yra dalykas, atitinkąs laiko prigimtį. Laikiškumas, erd- viškumas ir priežastiškumas yra mūsų pasaulio kokybės.

io i a a ia a i a a sio A a ia i i ak ais

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija 187

121. Lemtas, lemtis, lėmimas, likimas. — Pavyzdžiai: Apie atsitik- tinį pasisekimą sakoma: „taip laimė Jėmė“; toks pasisekimas yra /emtas. Nelemti dalykai ne tik yra netikėti, nelaukti, bet ir netikę. Lemtis, graikų supratimu, buvo fataliai neišvengiama. Laimės Iėmimas nekiekvienam skir- tas. Lėmimas eina anksčiau už likimą. Lėmimas iš anksto apspręstas, liki- mas atsitiktinai susidaro.

122. Linkmė ž. kryptis.

123. Lygiareikšmis, lygiareikšmiškas, lygiareikšmiškumas plg. bejėgis ir t. t.

124. Lygis, lygybė, lygmuo, lyguma, lygumas. — Pavyzdžiai: Kultūrinis visuomenės lygis būna ir žemas. Žmonių lygybė yra ne faktinio, bet principinio pobūdžio. Žmonių lygumas, kaipo faktas, neegzistuoja. Vienas žmogus nėra lygmuo kitam. Lygi vieta yra lyguma; panašiai lygi nuotaika yra psichinė lyguma.

125. Lytis, lytinis, lytiškas, lytiškumas. — Pavyzdžiai: „Silpnoji arba dailioji lytis“ yra pasakymas, nevisados moterims palankus. Pui- kios lyties gali būti ne tik arklys, bet ir žmogus. Pagal hilemorfizmo teori1- ją daiktai susidaro iš lyties (formos) ir medžiagos (materijos). Lytinis klausimas yra sudėtingas. Lytiški santykiai turi būti skiriami nuo Jytinių santykių: seksualizmas būdingas pirmiesiems, erotizmas — antriesiems. Lytiškumas apibūdina fiziologinį lyčių santykiavimą.

126. Magėti, maginti, magus, magumas. — Pavyzdžiai: Moterys sugeba magėti ir maginti. Objektas maga, subjektas magina. Žmogui laimė m4ga. Kiekvienam pramoga yra maga. Ji kiekvienam yra magi. Teat- ro magumas daug kam yra nenugalimas. Kas žmogui maga, tai yra jam mogis. Ne kiekvienas randa mogį tame pačiame dalyke.

127. Marus plg. nemarus ir t. t.

128. Mąslus, mąslumas, mąstinys, mąstymas, mąstysena, mąstyti, mąs- tytojas. — Pavyzdžiai: Tik mąslus žmogus gali būti filosofas. Mąslu- mas yra būtina sąlyga ir bet kuriam mokslininkui. Intensyviu mąstymu galima išvystyti savo mąslumą. Mąstinys yra tai, kas mąstoma. Kiekvienas mąstytojas turi savo mąstyseną. Mąstinių turinys ir mąstysena parodo žmogaus dvasinius interesus ir intelektualinį tipą.

129. Mėginti, mėginimas, mėginys ž. bandyti, bandymas. — Pavyz- džiai: Fizika ir chemija mėgina metalų kokybes. Mėgintojai specialistai išmėgina arbatos ir tabako ypatybes. Mėginimo išvados kartais yra subjek- tyvios. Mėginamasis daiktas yra mėginys. Mėginiai dažnai yra siuntinėja- mi mėginamaisiais pavyzdžiais.

130. Mirštamas, mirtingas, mirtingumas plg. nemarus ir t.t.

188 St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

131. Mogis ž. magėti ir t. t.

182. Mokslas, mokslingas, mokslininkas, mokslinis, moksliškas, mok sliškumas, mokslumas, mokslus. — Pavyzdžiai: Mokslas mokslininkui įdomiausias dalykas. Tik mokslus žmogus gali pasidaryti mokslingas, Mokslingas yra tas, kas yra įsigijęs daug mokslo, kas, kitaip tariant, yra eruditas. Moksliškas yra žmogaus darbas, atitinkąs mokslo reikalavi- mus. Mokslingumas ir moksliškumas toli gražu nėra tas pats: mokslingas darbas gali būti nemoksliškas, ir, atvirkščiai, moksliškas darbas gali būti nemokslingas; bet ir mokslingas ir moksliškas darbas yra mokslinis darbas. Mokslinis darbas gali būti blogas ir geras, nemoksliškas ir moksliškas. Mokslingumu pasižymi eruditas, moksliškumu — mokslininkas tyrinėtojas, mokslumu — kiekvienas žmogus, sugebąs mokytis ir savintis mokslo lai-

mėjimus. 133. Neapibrėžtas, neapspręstas, neatribotas, neatskiriamas, neribotas, neskiriamas. — Pavyzdžiai: Neapibrėžtam dalykui negalima aiškiai

nurodyti loginių ribų. Neribotas yra dalykas, neturįs ribų. Neapspręstas yra dalykas, kuris nėra nustatytas ar iš savo padėties, ar kieno valia ir protu. Neatribotas yra dalykas, kuris nėra išskirtas iš kitų artimų jam da- lykų. Neatskiriamas yra dalykas, kuris negali būti atskirtas nuo ko kito. Neskiriami yra dalykai, tarp kurių nedaroma skirtumo.

134. Nebaigiamas, nebaigiamybė, nebaigiamumas, nebaigtas, nebaigtu- mas. — Pavyzdžiai: Nebaigiamoji jėga glūdi žmogaus dvasioje. Abso- liutas yra nebaigiamybė. Absoliuto nebaigiamumas kyla iš jo esmės. Meno kūrinys gali būti nebaigtas, jo nebaigtumas gali būti labai ryškus.

135. Nebendramatis, nebendramatiškas, nebendramatiškumas plg. be- jėgis ir t.t.

136. Neigti, neigiamas, neigiamybė, neigiamumas, neigimas, neiginys, neigtukas. Pavyzdžiai: Neigti lengviau negu teigti. Neigiamasis da- lykas kartais yra teigiamas, o teigiamasis kartais yra neigiamas. Kiekvie- nas žmogus turi savo teigiamybių ir neigiamybių. Dorybės teigiamurnas ir ydos neigiamumas yra savaime suprantami dalykai. Gyventi vienais tei- gimais ar vienais neigimais negalima. Neiginys yra neigiamas dalykas, teiginys — teigiamas. Žodelis „netaip“ yra neigtukas, žodelis „taip“ yra teigtukas.

137. Neįmanomas ž. nesuprantamas ir t. t.

138. Nemarus, nemarumas; nemirštamas, nemirštamumas; nemirtingas, nemirtingumas. — Pavyzdžiai: Laimės geismas, kaip tėvynės meilė, nemarus: jis sunkiai sunyksta žmogaus sieloje. Šito jausmo nemarumas turi savo pagrindą prigimties polinkiuose. Nemirštamas yra dalykas, kuris

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija 189

neneša su savimi mirties arba nėra mirties priežastis. Nemirtinga yra žmo- gaus dvasia, bet jo kūnas mirtingas ir net marus. Kas pripažįsta Dievo bu- vimą, pripažįsta ir Jo nemirtingumą. Nemirštamumas priklauso objektams, nemirtingumas — subjektams.

139. Nenuoseklybė, nenuoseklumas, nenuoseklus Žž. nuoseklus ir t.t. —-

140. Nepriklausąs, nepriklausomas, nepriklausomybė, nepriklausomu- mas. — Pavyzdžiai: Nepriklausąs nuo kitų žmogus nevisados yra nepriklausomas savo dvasia: faktiškas nepriklausomumas nėra dar princi- pinis nepriklausomumas, pagrįstas sąmoningu nusistatymu. Lietuvos nepriklausomybė yra principas, nuo kurio negali atsisakyti nė vienas su- sipratęs lietuvis; bet nepriklausomybė, skelbiama, kaipo principas, dar nereiškia faktiško nepriklausomumo.

141. Nepriteklius. — Pavyzdžiai: Didieji žibalo ištekliai yra Amerikoje ir Rusijoje. Žaliavos nepritekliai kliudo kai kurioms iš didžių- jų tautų ryžtis į didelį karą. Turto perteklius dažnai yra panaudojamas prabangai.

142. Nesuprantamas, nesuvokiamas, neįmanomas. — Pavyzdžiai: Nesuvokiama tai, kas pralenkia žmogaus protą; neįmanoma, kas yra Že- miau už jo protą, o nesuprantama — ir tai, kas yra nesuvokiama, ir tai, kas yra neįmanoma.

143. Nulėmimas, nulemti plg. lemtas ir t. t.

144. Nuosavas, nuosavybė, nuosavumas, — Pavyzdžiai: Nuosavas daiktas yra nuosavybė; teisė į nuosavą daiktą yra ne kas kita, kaip nuosa- vumas. - 12

145. Nuoseklus, nuoseklumas, nuoseklybė. — Pavyzdžiai: Nuo- seklus protavimas duoda teisingų išvadų, jei yra pagrįstas tikromis prie- laidomis. Iš protavimo nenuoseklumo susidaro formalinės klaidos. Sampro- tavimui privalomas nuoseklumas. Konkretus nenuoseklaus protavimo atsi- tikimas yra nenuoseklybė. Nuoseklus samprotis yra nuoseklybė. Nenuosek- Jus samprotavimas neįtikina.

146. Nuotykis ž. atsitikimas.

147. Omė, omingas, omingumas, ominis, omiškas, omiškumas. — P a- vyzdžiai: Gyvulys iš prigimties yra apdovanotas didesne ome, negu žmogus. Bičių ir skurdžių kūryboje ypačiai pasireiškia šitų gyvių omin- gumas. Omingas gyvūnas veikia kartais su tikslumu, kuris nėra net žmo- gui pasiekiamas. Šuns uoslė yra ominė pajėga. Gyvulys dažnai omiškai elgiasi. Omiškumas kartais pasireiškia ir žmogaus pasielgimuose.

148. Pabūklas, padargas Žž. įrankis.

149. Padaras, padarinys, padarus, padarumas. — Pavyzdžiai: Lėk- tuvas yra žmogaus rankų padaras. Potvynis, audra, žemės drebėjimas ir

190 St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

sausra yra gamtos apraiškos, kurių padariniai dažnai žmogui yra nuosto- lingi. Žmogus yra padariausias iš visų žemės gyvūnų. Jo padarumas negali būti lyginamas su kitų gyvųjų būtyvių padarumu.

150. Padėjimas ž. padėtis. — Pavyzdžiai:Padėjimas savo artimui dažnai yra privalomas. Daikto padėjimas nevisados tėra savo vietoje, Miesto padėtis kartais labai graži. Daikto padėtis, psichikos stovis, esybės būsena, kaimo buitis, minties būtis, gyvūno būvis yra įaivrūs dalykai.

151. Pagauti, pagava, pagavimas; pagavus, pagavumas. — Pavyz- džiai: Daiktą galima pagauti ne tik rankomis, bet ir psichinėmis pajė- gomis. Psichinis daikto pagavimas esti juslinis ir protinis: perceptus yra juslinė, conceptus — protinė pagava.

152. Pagrįsti, pagrindimas, pagrindas, pagrindinis, pagrindus, pagrin- dumas. — Pavyzdžiai: Įrodymą reikia realiai pagrįsti ir logiškai patei- sinti. Realus įrodymo pagrindimas reikalauja tikrų prielaidų. Remiantis realiu pagrindu, galima statyti logiškus rūmus. Pagrindiniai dalykai turi būti pagrindžiai studijuojami. Studijų pagrindumas yra jų sėkmingumo sąlyga.

153. Pajėga, pajėgus, pajėgumas, pajėgti. — Plg. apdaira ir t.t. — Pavyzdžiai: Pajėga ir jėga nėra tapatūs dalykai: jėga pastatoma prieš negalią, pajėga (potencija) — prieš veiksmą (aktą). Žmogaus pajėgų iš- vystymas yra ugdymo uždavinys. Žmogus nevisados yra pajėgus kūrybai. Pajėgumas ir galingumas nėra tas pats: galingumas yra aukštesnis pajėgu- mo laipsnis. Ištesėti gali tas, kas pajėgia, bet, kas pajėgia, nevisados ištesi.

154. Pamatas, pamatinis. — Plg. pagrįsti ir t. tt — Pavyzdžiai: Pamatas ir pagrindas yra artimi sinonimai: etimologiškai pagrindas yra tai, kuo kas pagrindžiama, pamatas — tai, kas yra po kuo kitu pamesta, pa- dėta, kaipo pastovi atrama. Logikoje pamatas (subiectum) yra tai, kas yra pametama, pajungiama protiniam žvilgiui, ir kam yra taikomas tarinys (praedicatum). Gramatikos veiksnys nepriimtinas logikai pamato prasme, kaipo nelogiškas. Kad etimologiškai pagrindas ir skiriasi nuo pamato, pa- grindinis ir pamatinis dalykas yra tolygūs sinonimai

155. Paprotys Ž. įprotis ir t. t.

156. Pareiga. — Pavyzdžiai: Pareiga, priedermė ir prievolė yra sinonimai: pareigos yra funkcijos, einamos tarnyboje ar kitose gyvenimo aplinkybėse; kadangi šitos funkcijos yra privalomos, tai pareiga dažnai įgauna gyvenime priedermės prasmės, būtent, to, kas pridera, privalu da- ryti. Žmogus eina savo pareigas pagal savo priedermes. Prievolė yra tai, kas būtinai reikalinga ir kas, be to, dažniausiai yra taip pat priedermė. Pareiga yra funkcija, dažniausiai pagrįsta priederme, o prievolė yra reika-

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija 191

las, taip pat dažnai pagrįstas priederme. Priedermė yra susijusi su dora, pareiga — su tarnyba, prievolė — su tuo, kas būtina, neišvengiama.

157. Paskirtis, paskyrimas; pašaukimas. — Pavyzdžiai: Žmogaus paskirtį sudaro tie tikslai, kuriems jis yra skirtas. Pirmutinis jo paskyri- mas yra įvykęs sykiu su jo sukūrimu. Žmogaus pašaukimas yra jo prigim- ties palinkimas į tam tikrus uždavinius. Laimingas žmogus, kurio pašauki- mas sutampa su jo paskyrimu. Nelaimė, jei paskirtis nesutampa su pa- šaukimu.

158. Pasekmė ž. darinys ir išdava.

159. Pastaba, pastabus, pastabumas plg. apdaira, apdairus, apdairumas..

160. Pastanga, pstangus, pastangumas Ž. įstengti ir t. t.

161. Pašaukimas ž. paskirtis ir t. t.

162. Patirti, patirtinis, patirtis, patyra, patyrimas, patyrumas, patyrus, potyris — Pavyzdžiai: Žmogus patiria daug dalykų: daiktų buvimą, jų poveikius, vidaus būsenas, pvz., nemalonumą, žodžiu, išorės ir vidaus dalykus, prieinamus išviršinėms ir išvidinėms juslėms. Patirtinis pažinimas yra grindžiamasis pažinimo laipsnis, arba pažinimo pagrindas. Empiriniai mokslai, kurie remiasi visų pirma patyrimu, gali būti pavadinti patirtiniais mokslais. Atskiri potyriai dar nesudaro patyros. Patyra yra veiksminis patyrimo pagrindas. Patyrus žmogus yra pasinaudojęs turtinga patyra. Potyris ir patirtis tuo skiriasi vienas nuo antros, kad potyris pabrėžia Ia- biau vienkartinį patyrimo veiksmą, o patirtis reiškia tokio veiksmo išdavą.

163. Patrauka, patraukus, patraukumas plg. apdaira, apdairus, apdai- rumas.

165. Pavaizdas, pavaizdavimas, pavaizduoti, pavaizdumas, pavaizdus. —- Pavyzdžiai: Pavaizdas yra tai, kuo pavaizduojama atsietas dalykas. Pavaizduoti atsietą dalyką būtina mokomajame darbe. Atsietinių sąvo- kų pavaizdavimas nevisados būna lengvas. Pavaizdus mokymas naudo- jasi įvairiomis konkrečiomis priemonėmis. Priemonių pavaizdumas pri- klauso nuo jų raiškumo bei ryškumo.

166. Pavaldus, pavaldumas, paveldėjimas, paveldimas, veldinys. — P a- vyzdžiai: Nesveikas pavaldumas, einąs iš įgimties, yra žmogui didelė nelaimė. Ypatingai pavaldžios yra psichinės nenormalybės, tuberkulozė ir dar kelios kitos ligos. Paveldima liga yra nelemtas veldinys. Geros svei- katos paveldėjimas yra, palyginti, retas dalykas.

167. Paveikumas, paveikus, poveikis. — Pavyzdžiai: Kiekvienas poveikis turi savo išdavą. Poveikis yra aktyvinė veikmė, bet įtaka dažnai esti savaiminga. Paveikus dalykas sugeba paveikti, o išdavus dalykas su-

192 St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

geba turėti išdavy. Daikto paveikumas priklauso nuo jo dinamizmo, jo išdavumas — nuo produktyvumo.

168. Pavidalas, pavidalinti, — Pavyzdžiai: Daikto pavidalas (fi- gura) gaunamas iš jo dalių santvarkos. Daikto lytis (forma) priklauso nuo jo dalių proporcijos. Kalbama apie gamtos padarų pavidalus ir apie žmo- gaus kūrinių lytis. Pavidalinti yra teikti daiktui bendrą išvaizdą, arba bendrais bruožais išryškinti jo turinį. Formuoti yra teikti daiktui aiškių lyčių. Apipavidalinti reiškia suteikti daiktui pirmus aiškesnio pavidalo bruožus. Supavidalinti yra pavidalą atbaigti. Kadangi žmogaus rankomis sudarytas pavidalas vadinamas forma, tai apipavidalinti ir supavidalinti žmogiškajam veikimui reiškia įforminti ir suformuoti.

169. Paviršutinis, paviršutiniškas, paviršutiniškumas. — Pavyz- džiai: Paviršutinis daiktas ar dalykas negiliai siekia. Paviršutinio vandens šulinys nėra geras. Paviršutinė atgaila nesėkminga. Paviršutiniš- kas yra žmogus arba jo darbas savo kokybe, pvz., paviršutiniškas žmogus negiliai galvoja; jo ir mintys yra paviršutiniškos; bet galima kalbėti ir apie vandens ir apie žmogaus ir apie jo darbų paviršutiniškumą.

170. Pavyzdingas, pavyzdingumas, pavyzdinis, pavyzdys. — Pavyz- džiai: Pavyzdžiai yra pavaizdavimo priemonės. Dalykas gali būti pa- vyzdingas dvejopa prasme: ar jis turi savyje daug pavyzdžių, ar jis yra pavaizduotas daugeliu pavyzdžių; ir vienu ir antru atveju dalykas yra pavyzdingas teigiamąja prasme: jis gali eiti pasekamu pavyzdžiu; tokio dalyko pavyzdingumas yra teigiamoji jo kokybė. Dalykas yra pavyzdinis, kai jis faktiškai eina parodomuoju pavyzdžiu be teigiamo ar neigiamo įvertinimo.

171. Pažanga, pažangus, pažangumas plg. apdaira, apdairus, apdai- rumas.

172. Pažinti, pažinimas, pažinys, pažintis. — Pavyzdžiai: Pažinti reiškia perkelti tam tikra prasme objektą į savo sąmonę. Dalyko esmės pažinimas yra sunkesnis už jo paviršiaus pažinimą. Kiekvienas dalykas gali būti pažiniu, t. y. pažinimo objektu. Susipažinimas su pažiniu sudaro pa- našią pažintį, kaip ir susipažinimas su žmogumi.

173. Pažymys. — Pavyzdžiai: Pažymėjimu gaunamas pažymys. Mokiniui pažymius mokytojas žymi. Pasižymėjimo išdava yra taip pat pažymys. Žymė yra tai, kas žymu. Žymė dažnai savaime atsiranda, o pa- žymys yra dažniausiai žmogaus rankų darbas. Sąvoka turi žymių, bet ne pažymių.

174. Perteklius ž. išteklius.

175. Perprasti, perpratimas. — Pavyzdžiai: Perprasti svetimos minties gelmes kartais labai sunku. Hegelio filosofijos perpratimas reika-

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija 193

lauja daug darbo. Suprasti svetimą mintį yra būtina polemikoje. Pasaulio sąrangos supratimas iki šiolei nėra dar atbaigtas. Perprasti dalyką kiaurai reiškia suprasti jo giliausią esmę.

176. Pilnatis, pilnatvė, pilnis, pilnybė, pilnuma, pilnumas, pilnutinis. — Pavyzdžiai: Tautų Sąjungos pilnatis nevisados sprendžia svarbesnius klausimus, negu jos Taryba. Būties pi/natvė yra aukščiausios laimės stovis. Nėra absoliučios tuštumos, nes pilnis yra mūsų pasaulio dėsnis. Tad pa- saulis yra tam tikra pilnybė. Iš širdies pilnumos byloja žmogaus lūpos. Gy- venimo pilnumas priklauso nuo jo nustatymo į didžiuosius idealus. Pilnu- tinis yra ugdymas, kuris apima visas gyvenimo sritis ir visus jo ruožus.

177. Pirmapradė, pirmapradinis, pirmapradis, pirmapradiškas, pirma- pradiškumas. — Pavyzdžiai: Visų žmonijos vargų pirmapradė yra žmogaus netobulumas. Karas nėra šita prasme pirmapradinis blogis. Pirma- pradžiai yra pasaulio elementai, kurie, žmonių supratimu, turėjo sudaryti pagrindinius jo pradmenis. Senovės graikai laikė pirmapradiškais keturis elementus: ugnį, orą, vandenį ir žemę. Pirmapradiškumas nereiškia amži- numo.

178. Pirminis, pirmykštis. — Pavyzdžiai: Aristotelis skelbė, kad daiktai susidaro iš pirminės medžiagos ir substancinės lyties. Pirmykštis žmogus žymiai skyrėsi nuo dabartinio. Medžiaga gali būti pirminė onto- loginiu atžvilgiu ir pirmykštė istoriniu atžvilgiu: pirminė medžiaga nie- kuo neapspręsta; pirmykštė yra medžiaga kurio nors vyksmo pradžioje.

179. Plėsti, plėtimas, plėtojimas, plėtojimasis, plėtoti, plėtra, plėtrus, plėtrumas, plisti, plitimas. — Pavyzdžiai: Diktatoriai yra linkę plėsti savo autoritetą intensyvia propaganda. Savo įtakos plėtimas jiems labai rūpi. Dvasios pajėgų plėtojimas nevisur ir nevisados buvo vienodas. Kul- tūros plėtojimas priklauso žymia dalimi nuo materialinių aplinkybių. Visos tautos stengiasi plėtoti savo prekybą. Žmonių plėtra dažnai yra už- kariavimo akstinas. Žmogus iš savo prigimties yra plėtri būtybė. To plėtru- mas beveik neturi ribų. Epidemijos kartais plinta labai greit. Jų plitimo greitis priklauso nuo bakterijų pajėgumo.

180. Pobūdis. — Pavyzdžiai: Temperamentas yra psichofiziolo- ginio pobūdžio. Būdas negali susidaryti be žmogaus sąmoningo ir valingo darbo. Žmogaus pobūdis yra įgimties dalykas, ir todėl jis sunkiai keičia- mas. Charakteris yra būdas, temperamentas — pobūdis. Galima daryti ką nors tam tikru būdu, bet ne pobūdžiu. Galima būti ir tam tikro pobūdžio ir tam tikro būdo.

Logos 13

194 St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

181. Pojūtis, pojūtinis, pojūtiškas. — Pavyzdžiai: Pajutimo mo- mentas ar išdava yra pojūtis; pvz., žmogus, patekęs į triukšmingą miestą, | įgauna daug pojūčių. Gyvenimas pojūčiais yra pojūtinis gyvenimas, o kar- tais ir visai pojūtiškas.

182. Polinkis ž. krypsnis ir t. t.

183. Posakis. — Pavyzdžiai: Posakis yra ne tik pasakymo išdava, bet ir tam tikras būdas. „Kilnumas įpareigoja“ yra reikšmingas posakis, Posakis „be varos nebus doros“ gali būti klaidingai suprantamas.

184. Potyris Žž. patirti ir t. t.

185. Potraukis. — Pavyzdžiai: Alkoholikas jaučia tiesiog nenuga- limą potraukį prie alkoholio; šis jam yra patraukus. Žmogus dažnai jau- čiasi įpareigotas kovoti su savo aistriškais potraukiais.

186. Poveikis ž. paveikumas.

187. Požiūris ž. atžvilgis.

188. Pradas, pradinis, pradiškas, pradiškumas, pradmenys, pradmuo, —— Pavyzdžiai: Aristotelikų supratimu, lytis (forma) yra gyvybės pra- das. Chemija prileidžia 92 pradmenų buvimą. Kultūros pradmenys siekia labai gilią senovę. Pradinis kiekvienos tautos gyvenimas yra susijęs su legendomis. Pradiška gyvybės kilmė yra viena iš sunkesnių kosmologijos problemų. Lyties (formos) pradiškumą skelbia čia aristotelikai.

189. Prasmė, prasmingas, prasmingumas, — Pavyzdžiai: Prasmė ir reikšmė yra skirtingi dalykai. Prasmė yra loginė dalyko esmė, reikšmė — jo vertingumas kitam kuriam dalykui. Kiekvienas žodis turi savo prasmę, o tai yra lygu pasakymui, kad jis reiškia tam tikrą dalyką. Tam dalykui jis turi reikšmę, kaipo reiškiamasis ženklas. Pagal tai, kuriam dalykų skai- čiui žodis tinka reikšti, jis turi mažesnę ar didesnę reikšmę. Žodžio prasmė liečia jo turinį, žodžio reikšmė — jo apimtį. Prasmingas dalykas gali ne- būti tiek pat reikšmingas. Dalyko prasmingumas yra įo loginė savybė, jo reikšmingumas — santykinis vertingumas. Prasmingas žodis pasižymi giliu savo turiniu, reikšmingas — savo reiškiamąja galia.

190. Pratimas, pratyba, pratybos plg. daryba ir t. t. ir kuriamas ir t.t. — Pavyzdžiai: Fiziniai pratimai išvysto fizines pajėgas. Pastovi pra- tyba reikalinga meniškam miklumui įsigyti. Akademinės pratybos yra ne kas kita, kaip sistemingai suorganizuoti pratinimosi darbai. Jei pratinimosi darbai vyksta teorijos srityje, pratybos yra teorinio pobūdžio, jei — prak- tikos srityje, jos yra praktinio pobūdžio.

191. Priedermė ž. pareiga.

192. Priemonė Ž. įrankis,

193. Prielaida, prileidimas, prileisti. — Pavyzdžiai: Protavimas be prielaidų neįmanomas. Hipotezė yra prileidimas tam tikro aiškinimo, kurį

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija 155

stengiamasi įrodyti. Ne visa, ką žmonės prileidžia, yra hipotezė. Samprotis yra išvados padarymas iš dviejų prielaidų. Kiekviena prielaida prileidžia arba teigia tam tikrą tiesą.

194. Priepuolis ž. atsitikimas.

195. Priespauda, prievarta, prievartus. — Šie terminai turi būti pavaiz- duoti pavyzdžiais drauge su terminais: vara, varumas, varus, verčiamas, versti.

Pavyzdžiai: Turtingieji kartais priespauda paverčia elgetomis kitus žmones. Plėšikas prievarta apiplėšia pakeleivius. Prievartus yra žmo- gus, linkęs prievarta realizuoti savo teises ir užgaidus. Nei priespauda nei prievarta negali būti doriškai pateisinamos. Pateisinama tegali būti vien teisiškai pagrįsta vara. Teisinė valstybė naudojasi savo verčiamąja teise bendros gerovės sumetimais. Ji verčia, bet ne prievartauja: ji yra vari, bet ne prievarti; jos varumas yra ne kas kita, kaip jos privalomasis pobūdis.

196. Priešas, priešingas, priešingumas, priešinimasis, priešininkas, prie- šybė; prieštara, prieštarauti, prieštaraująs, prieštaravimas, prieštaringas, prieštaringumas. — Pavyzdžiai: Logiškai galima priešintis, bet sykiu neprieštarauti; tačiau negalima prieštarauti nesipriešinant. Priešinimasis yra bet kuri loginė opozicija. Prieštaravimas yra didžiausias loginis dviejų spręsmų priešinimasis, būtent, ir savo kokybe ir savo kiekybe. Priešingi yra du dalykai, būdami kraštutinėse vienos eilės pozicijose. Prieštaraują yra du dalykai, kurie savitarpiškai neigia visą vienas antro turinį. Priešingumo yra tarp „balta“ ir „juoda“, tarp „šviesa“ ir „tamsa“, prieštaravimo — tarp „balta“ ir „nebalta“, tarp „šviesa“ ir „nešviesa“. Dalykas, kuriame atskiri loginiai pradai prieštarauja vienas kitam, turi savyje prieštaros; jis yra prieštaringas savo viduje. Vienas dalykas gali būti kitam priešybė ar prieš- tara, — priešybė, jei jųdviejų pozicijos yra priešingos, — prieštara, jei tarp jųdviejų yra prieštaravimo. Loginės kovos srityje gali būti priešgynų ir priešininkų, gyvenimo kovoje esti priešų: priešgynos spiriasi iš savo pobūdžio, priešininkai ginčijasi iš principo, priešai kovoja gyvenime ir dėl savo pobūdžio, ir dėl principų, ir dėl realių reikalų.

197. Prietaisas Ž. įrankis,

198. Prietapas, pritampamas, pritampamumas, prietapus. — Pavyz- džiai: Skiriamas loginis ir ontologinis prietapas: pirmasis yra tai, kas neina iš dalyko esmės su logiškuų būtinumu, pvz., žmogui tokia yra balta veido spalva; antrasis yra tai, kas turi būtį ne savyje, bet kame kitame, pvz. spalva neegzistuoja pati savyje, bet tik daikte, kuris gali būti spalvo- tas; spalva yra pritampama šito daikto savybė; jos pritampamumas padaro ją priklausomą nuo daikto, turinčio būtį savyje. Kas sugeba pritapti, tas prietapus.

196 St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

199. Prievartus, prievartumas ž. priespauda ir t.t. Pavyzdžiai: Nekultūringi žmonės daug ką mėgsta pasiekti prievarčiu būdu. Prievartu- mas yra jų natūralus polinkis.

209. Prievolė ž. pareiga.

201. Priežastis, priežastingas, priežastingumas, priežastinis, priežas- tiškas, priežastiškumas. — Pavyzdžiai: Niekas neįvyksta be priežasties, Priežastis kartais apibrėžiama, kaipo tai, kieno galia kas nors daroma ar įvyksta. Priežastingas yra dalykas, turįs savo priežastį. Priežastingumas yra priežastinis pagrįstumas. Priežastiškai įvyksta visa, kas turi savo prie- žastį. Mokslas siekia dalyko priežastiško aiškinimo. Priežastiškumas yra moslinio tyrinėjimo postulatas.

202. Prigimtis, prigimtas, prigimtinis Ž. įgimtis, įgimtas, įgimtinis, — Pavyzdžiai: Gyvai būtybei prigimtis yra tai, kas jai prigimta iš gam- tos. Gamta yra materialinis pasaulis, apsupąs žmogų ir sudarąs sykiu su juo tam tikrą vienybę. Žmogus savo kūnu yra pajungtas gamtiniams dėsniams, o šitas pajungimas pasireiškia prigimtiniu būdu. Kultūra yra žmogui ne gamtinė, bet prigimtinė apraiška. Protas žmogui yra prigimtoji galia; jį valdo prigimtiniai, loginiai ir psichologiniai, dėsniai.

203. Priklausymas, priklausyti, priklausomas, priklausomybė, priklau- somumas plg. nepriklausąs ir t. t.

204. Prileisti, prileidimas Žž. prielaida.

205. Priminti, priminimas; prisiminti, prisiminimas. — Plg. atsiminti, atsiminimas. Pavyzdžiai: Kartais reikalinga priminti žmogui jo pa- reigas. Skaudžių atminimų priminimas esti netaktiškas. Pastangos prisi- minti pamirštą dalyką nevisados yra sėkmingos. Atsiminimų rašymas re- miasi senų dalykų prisiminimu.

206. Pritampamas, pritampamumas Ž. prietapas.

207. Privalymas, privalomas, privalomumas, privala, privalus, privalu- mas. — Pavyzdžiai: Žmogus dažnai siekia to, ko privalo. Žmogus privalo mylėti artimą. Privalomas yra dalykas, kuris žmogui sudaro saisto- mąją pareigą. Privalymas žmogui būna fizinio ir dorinio pobūdžio. Kiek- vienas privalo kasdieninės savo duonos, ir kiekvienas privalo dirbti savo darbą. Darbas privalomas, o duona privali. Duonos privalumas niekam nėra abejotinas. Pareigos privalumas ne visiems yra aiškus. Yra būties ir priva- los mokslų, kuriuos vokiečiai vadina Seins- und Sollenswissenschaften.

209. Puikus, puikybė, puikumas. — Pavyzdžiai: Reginys ir žmo- gus gali būti puikūs, tačiau nevienoda prasme: reginys — savo gražumu, žmogus savo išdidumu. Gamtoje yra daug puikybių (puikių daiktų). Pui- kybė yra silpnybė, žeminanti žmogų. Tų rūmų puikumas neapsakomas, to žmogaus puikumas pasibiaurėtinas.

„mr

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija 197

210. Raida, raidus, raidumas. Pavyzdžiai: Plaštakės raida pereina tam tikrą ciklą. Tokių raidžių būtybių yra ir daugiau. Raidus yra dalykas, linkęs evoliucijonuoti. Žmogaus raidumas ne visais atžvilgiais yra vienodas.

211. Raiška, raiškingas, raiškus, raiškumas. — Pavyzdžiai: Žodis yra raiškos dalykas. Raiška yra pagrindas žodžio reikšmei. Juo stipresnė raiška, juo didesnė reikšmė. Raiškinga yra kalba, turinti sugestyvinę iš- raišką. Raiškus yra žodis, gyvai įteigiąs savo reikšmę. Pasakymo raišku- mas priklauso nuo žodžių įtaigaus pavaizdumo.

212. Rega, regėjimas, regumas, regimas, regimybė, regimumas, — P a- vyzdžiai: Galima žiūrėti, bet neregėti. Nevisados geros žiūros žmogus yra ir geros regos. Gerai žiūrėk, kad gerai regėtumei. Dievo regėjimas yra krikščionių tikslas. Miražas yra tik regimybė. Regimas dalykas turi savo regimumui fizinę priežastį. Vaivorykštės regimumas yra realus, bet pati vaivorykštė yra nepagaunama regimybė. Taisiniams, pvz., korektūroms, tai- syti reikia didelio regumo.

213. Reikmė, reikmuo. — Pavyzdžiai: Laimė žmogui yra pagrin- dinė reikmė: jos, kaip kitų reikmenų, nenusipirkti. Paprastąją reikmę ga- lima patenkinti įvairiais reikmenimis. Reikmės verčiamas žmogus ieško uždarbių. Reikmė reikalų pridaro. Reikmuo yra reikiamas daiktas; reika- Jas — rūpimas dalykas.

214. Reikšmė, reikšmingas, reikšmingumas, reikšti, reikštis. Plg. pras- mė ir t. t. Pavyzdžiai: Svarba didžioji reikšmė. Vertė visada reikš- minga. Vertybės reikšmingumas būna didesnis ir mažesnis. Žodis ką nors reiškia ir kaip nors reiškiasi. Lengviau Ką pareikšti, negu tikrai pasireikšti.

215. Reiškinys plg. apraiška. — Pavyzdžiai: Reiškinys yra visų pirma reiškiamas dalykas. Žodžiu pareiškiamas dalykas yra reiškinys; bet reiškinys yra ir kiekviena apraiška, kiek ji yra pastebima, pažymima, pa- reiškiama. Algebros reiškinys turi savo reikšmę ir reiškiamą dalyką. Gam- tos reiškinius tyrinėja patirtiniai mokslai.

216. Rengti, rengtis, rengimas; ruošti, ruoštis, ruošimas, ruoša, — P a- vyzdžiai: Rengti kelionę į šiaurės polių yra sudėtingas darbas. Jam reikia nemaža ir pasiruošti. Pasirengimas karui reikalauja daug ginklų ir žaliavos. Pasiruošimas karui reikalauja daug fizinės kultūros ir mankštos. Apskritai karui reikia daug rangos ir daug ruošos. Namų ruoša yra labiau- siai moterų dalykas.

217. Ryškus, ryškumas plg. raiška ir tt. — Pavyzdžiai: Raiški kalba paprastai ir ryški. Raiškumas priklauso nuo įtaigumo, ryškumas — nuo aiškumo. Rašysena gali būti ne tik ryški, bet ir raiški, kai ji pagauna dėmesį savo originalumu. Vaizdus mokymas yra reikalingas ne tik įspūdžių

198 St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

raiškumo, bet ir ryškumo. Raiškumas yra vaidinių tvirtumo, ryškumas — jų tikslumo pagrindas.

218. Rūšinis, rūšis Ž. giminė.

219. Saistas, saistomas, saistyti. — Pavyzdžiai: Saistomoji teisė aiškiai skiriasi nuo daiktinės: pirmoji yra susijusi su žmogaus veiksmais, antroji — su daiktais. Saistomoji saisto galia dažnai remiasi sutartimi. Su- tartis saisto susitarusias puses. Saistas saisto, pareiga įpareigoja, prieder-. mė šaukiasi sąžinės, prievolė verčia.

220. Sandaras, sąranga, sąstatas, sudėtis. -— Pav y zdžiai: Sudary- mo išdava yra sandaras, surengimo — sąranga, sustatymo — sąstatas, sudė- jimo — sudėtis. Ministerių kabineto sudarymas leidžia kalbėti apie jo san- darą, traukinio sustatymas — apie jo sąstatą, pasaulio visatos surengimas — apie jų sąrangą, mišinio sudėjimas iš įvairių pradmenų — apie jo sudėtį. Kiekviena dirbtinė visuma yra tam tikras sandaras. Saranga susidaro iš atskirų materialinių dalių, jei šios susitelkia į organišką visumą. Sąstatas yra labiau atsitiktinė visuma, ištįsusi erdvėje. Sudėtis yra visų pirma orga- niškoji visuma, kurioje atskiri pradmenys neatskiriamai sutampa vieni su kitais.

221. Santalka. — Pavyzdžiai: Santalka yra tokia pat susitelkimo išdava, kaip talka yra telkimosi išdava. Santalkoje sueina daugelis žmonių, kurie sudaro tuo atveju solidarią visumą. Kiekviena artelė yra santalka. Santalkoje viešpatauja sutelktinis darbas ir sutelktinė atsakomybė.

222. Santykis, santykinis, santykiauti, santykiavimas. — Pavyz- džiai: Žmonių santykiai būna geri ir blogi. Santykinis įvardis parodo tokį ar kitokį santykį. Žmonėms prigimta santykiauti tarp savęs. 10 taip santykiauja su 5, kaip 20 su 10. Šis sudėtingas santykiavimas gali būti iš- reikštas matematine proporcija. Žmonių santykiavimas susidaro iš savitar- pinių santykių.

223. Santūra, santūrus, santūrumas plg. apdaira, apdairus, apdairumas.

224. Savaime, savaimingas, savaimingumas, savaiminis, — Pav y z- džiai: Tai, kas įvyksta savaime, yra savaiminis dalykas. Savaimingas yra dalykas, turįs savyje savaiminio vyksmo pradą. Savaimingas veiklumas yra tas, kuris yra pagrįstas atitinkamais psichiniais nusiteikimais. Savaimingu- mas yra fizinio ar psichinio automatizmo savybė.

225. Savitarpis, savitarpinis, savitarpiškas, savitarpiškumas. — Pa- vyzdžiai: Savitarpio, arba savitarpiniai klausimai turi būti savitarpiš- kai sprendžiami. Savitarpyje daug kas savitarpiškai dovanojama. Savitar- piškumo principas reikalauja, kad kiekvienas iš savitarpio narių tik tiek sau tereikalautų teisių, kiek jų pripažįsta kitiems. . Savitarpiškas žmonių santykiavimas yra pagrįstas teisingumu.

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija 199

226. Savybė, savumas ž. giminė — Pavyzdžiai: Savas daiktas yra nuosavybė; sava žymė, kokybė yra savybė. Savybės apibūdina daiktą. Ko- kybės savumas žmogui dažnai ateina iš įgimties, daikto savumas — iš pa- veldėjimo.

227. Sąjūdis. — Pavyzdžiai: Sąjūdis, kaip ir judesys, yra tam tikra judėjimo rūšis: sąjūdis yra sutelktinis judėjimas, judesys — vienodai pasikartojąs judėjimas. Žmonių sąjūdis, švytuoklės judesys ir gelžinkelių judėjimas, arba eismas yra įvairūs dalykai.

228. Sąlyga, sąlyginis, sąlygiškas, sąlygiškumas; sąlygojimas, sąlygoti. — Pavyzdžiai: Sudarant sutartį sulygstama dėl sąlygų. Sąlyga yra tai, be ko priežastis neveikia. Sąlyginis yra dalykas, priklausąs nuo sąlygos. Sąlyginis nusikaltėlio nubaudimas padaro pabaudos dovanojimą priklauso- mą nuo sąlygos, būtent nuo nusikaltimo nepakartojimo. Sąlygiškas sutar- ties išpildymas yra toks, kuris atitinka jos statomas sąlygas. Darbas gali būti sąlygiškai atliktas, t. y. taip, kaip reikalauja sąlygos. Tuo atveju dar- bo sąlygiškumas yra jo tinkamumas. Paveldimo turto gavimas kartais są!y- gojamas visa eile sąlygų. Toks sąlygojimas nevisados patogus paveldė- tojams. Didžiausio palankumo išlyga yra tarptautinių sutarčių dalykas.

229. Sąmonė, sąmonėti, sąmoningas, sąmoningumas, sąmoninti. — P a- vyzdžiai: Sąmonė leidžia pažinti savo vidaus būsenas. Sąmonė yra būtina sąlyga pažinti ne tik sau, bet ir pasauliui. Normali sąmonė yra vidu- ryje tarp pasąmonės ir antsąmonės. Pasąmonėje savaimingai susikrauna medžiaga, kuri, susidarius tam tikroms sąlygoms, prasiveržia į aiškią sązm0- nę. Sąmonė, remdamasi tokiu būdu pasąmone, siekia išimtiniais atsitiki- mais, pvz., įkvėpimo, ekstezės metu, antsąmonę, t. y. pakyla į tokį sąmonin- gumą, kuris paprastai sąmonei nėra prieinamas. Kalbama dar apie būdimąją ir sapnuojamąją sąmonę (Wach- und Traumbewusstsein).

Žmogaus sąmonėjimas yra ne kas kita, kaip jo sąmonės skaidrėjimas. Sąmoningas žmogus kritiškai vertina ne tik save, bet ir visa, kas darosi aplink jį. Sąmoningumas yra būtinas moksliškam tyrimui. Nėra tuščias klausimas, kas yra sunkiau: pačiam sąmonėti ar kitus sąmoninti. Įsisąmo- ninti dalyką be kitų pagalbos kartais tiesiog neįmanoma.. Bet esti taip pat atsitikimų, kai įsąmoninti dalyką kitiems nėra nė kiek lengviau. Bendras žmonių įsąmoninimas yra ilgas darbas, paprastai ugdytojų daromas.

230. Sąranga ž. sandaras.

231. Sąstatas ž. sandaras,

232. Sąvoka, sąvokinis Žž. suvokti ir t. t.

233. Sekmuo ž. išdava. — Pavyzdžiai: Pagrindinės sąlyginio silo- gizmo taisyklės yra šios: pirma, teigiant sąlygą, teigtinas ir sekmuo; antra,

200 St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

teigiant sekmenį, sąlyga nebūtinai teigtina; trečia, neigiant sekmenį, neig- tina ir sąlyga; ketvirta, neigiant sąlygą, sekmuo nėra būtinai neigtinas.

234. Siekiamas, siekinys, siekti. — Pavyzdžiai: Siekti galima įvai- rių tikslų. Kiekvienas siekiamas dalykas ar daiktas yra siekinys. Šitaip su- prantamas siekinys yra objektyvinis tikslas. Šalia jo yra subjektyvinis tikslas, kuris yra turėjimas siekiamojo daikto. Galima būtų pasakyti, kad siekinys yra finis gui, tikslas — finis guo. Vokiškai siekinys yra Ziel, tiks- las — Zweck.

235. Siela, sielingas, sielingumas, sielinis, sieliškas, sieliškumas, sielo- tyra, sielvartas. — Pavyzdžiai: Siela yra gyvybės pradas visose gy- vosiose esybėse. Todėl, žmogui mirus, visai teisingai kalbama ne apie sielą, bet apie vėlę. Sielingas žmogus lengviau sielojasi, negu nejautrios sielos žmogus. Sielingumas yra gyvumo pagrindas. Sieliniai yra dalykai, kurie priklauso sielos sričiai. Sieliškas ir dvasiškas yra du skirtingi dalykai: sieliškas atitinka sielos, dvasiškas — dvasios esmę. Žmogaus gyvenimas gali būti sykiu sieliškas ir dvasiškas. Sieliškumas nėra atpalaiduotas nuo juslinio gyvenimo, o dvasiškumas imamas be sąryšio su pastaruoju. Sielo- tyros vardas labiau tinka eksperimentinei, negu spekuliatyvinei psicholo- gijai. Sielvartas kartais įvaro žmogų į nusiminimą.

236. Skirtingas, skirtingumas, skirtinas, skirtybė, skirtumas, skyrimas. — Pavyzdžiai: Kiekvienas žmogus yra skirtingas individas. Pagrin- dinis individo skirtingumas yra tas, kad jis yra visai nepakeičiamas kuo kitu. Sinonimai yra vis dėlto skirtini dalykai. Dviejų dalykų skyrimas nustato tanp jųdviejų skirtumą. Tarp esmės ir būties, tomistų supratimu, yra realinio skirtumo. Vienoje veislėje gali būti daug skirtybių.

237. Smalsa, smalsus, smalsumas plg. darna, darnus, darnumas.

238. Spėti, spėjimas. — Pavyzdžiai: Sfinkso mįslė įvairiai buvo spėjama. Oro spėjimas dar yra labai netobulas. Nemaža buvo spėjama apie Marso gyventojus.

239. Spręsti, sprendimas, sprendinys, sprendžiamas, spręsmas, — Pa- vyzdžiai: Žmogui duotas protas spręsti apie savo pasielgimus. Teisė- jas sprendžia apie nusikaltėlio nusižengimą. Smerkiamasis sprendimas paprastai skiria taip pat ir pabaudą. Sprendinys yra sprendžiamas dalykas. Sprendiniu paprastai eina koks nors klausimas. Žmogaus gyvenime spren- džiamosios reikšmės turi jo pašaukimas. Loginiu sprendimu dvi sąvokos yra jungiamos ar skiriamos. Spręsmas yra sprendimo atskiras konkretus atsitikimas. Spręsmai esti teigiami ir neigiami, visuotiniai ir daliniai.

240. Srovė ž. krypsnis ir t.t. ,

241. Stigti, stokti, stoka, stokoti — Pavyzdžiai: Dažnai žmogui stinga tos omės, kurios tiek turi paparasti gyvuliai. Sveiko proto stoka

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija 201

kartais turi žmogui nelemtų pasekmių. Pinigų stoka reiškia pinigų nebuvi- mą. Pinigų trūkumas reiškia jų nepriteklių. Žmogus, kuris stoksta pasiti- kėjimo savimi, yra neryžtingas. Kas stokoja reikalingiausių dalykų, tas yra tikras vargšas. Kam tik trūksta reikalingiausių dalykų, tas dar negali skųstis visišku neturtu.

242. Stovis Žž. padėjimas ir tt. — Pavyzdžiai: Stovis reiškia tam tikrą daikto būseną. „Sąmonės stovis“ yra net techninis terminas. Psichinis žmogaus stovis gali būti pilnas nerimo. Ne kiekvienoje padėtyje žmogus gerai jaučiasi, nors jo vidaus stovis gali būti geras. Stovis yra visų pirma išvidinis dalykas, padėtis — išviršinis, būtent, daikto santykiavimas su išviršinėmis aplinkybėmis.

243. Sudaiktinti, sudaiktinimas; sudalykinti, sudalykinimas. — P a- vyzdžiai: Menininkas kūrėjas sudaiktina savo kuriamąją idėją, reali- zuodamas ją konkrečiu pavidalu. Metapsichikos, arba parapsichologijos, reiškėjai kalba apie materializaciją, kuri yra ne kas kita, kaip eksperimen- tinis mediumo pagrindinio vaidinio sudaiktinimas. Žmogaus idėja yra su- dalykinama, kai ji imama tyrimo objektu. Joks mokslas neapsieina be atsietų idėjų sudalykinimo.

244. Sudėtis, sudėtingas, sudėtingumas, sudėtinis. — Pavyzdžiai: Žmogaus kūno sudėtis yra jau gerai ištirta. Sudėtingas dalykas susidaro iš daugelio pradmenų. Problemos sudėtingumas priklauso nuo gausumo atskirų klausimų, kurie joj susipina. Apie sudėtinį dalyką kalbama tada, kai turimas galvoje tik jo sudėties faktas, apie sudėtingą dalyką, kai šis susideda iš daugelio sudedamųjų pradmenų.

245. Sudvasinti, sudvasinimas. — Pavyzdžiai: Asketai savo užda- viniu laiko sudvasinti gyvenimą. Šitas gyvenimo sudvasinimas yra ne kas kita, kaip tvirtas gyvenimo pajungimas dvasios vadovybei. Askezė ir turi savo tikslu tokį gyvenimo sudvasinimą.

246. Sugebėti, sugebėjimas. — Pavyzdžiai: Nepakanka nusima- nyti norint sugebėti. Sugebėjimas yra praktinis mokėjimas, susijęs su tam tikru miklumu. Kalbą galima teoriškai žinoti, praktiškai mokėti ir sugebėti ja naudotis literatūrinei kūrybai. Kalba geriausiai pasisavinama tada, kai sueina krūvon žinojimas, mokėjimas ir sugebėjimas.

247. Sumanus, sumanumas; sumatus, sumatumas. — Pavyzdžiai: Sumanus žmogus lengvai sumano, sumatus — lengvai sumeta, išmanus —

lengvai išmano. Sumanomas naujas dalykas, sumetamas — painus, išmano- mas — intelektualinis. Sumanymas yra protinės iniciatyvos, sumatumas — praktinės spekuliacijos, išmanumas — gyvo aumens dalykas.

248. Suprasti, supratimas Žž. išmana ir t. t. ir perprasti ir t. t.

202 St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

249. Susieti, susyti. — Pavyzdžiai: Susieti ir susiję dalykai ski- riasi tarp savęs tuo, kad pirmieji yra veiksmo objektai, antrieji savaiminio vyksmo dalyviai; ir pirmieji ir antrieji galimi atjungti, bet tik antrieji gali patys atsyti. Du klausimai gali būti iš esmės susiję tarp savęs; bet galima taip pat dviejų klausimų tyrinėjimą sąmoningai ir susieti.

250. Susikaupimas, susikaupti, sutelkimas, susitelkimas, sutelkti. — P a- vyzdžiai: Susikaupimas reikalingas kūrybiniam darbui. Norint ge- riau apmąstyti, reikia būtinai susikaupti. Dvasinis susikaupimas yra nepa- siekiamas išsiblaškiusiam žmogui. Susikaupimas ir išsiblaškymas yra dvi priešybės. Dėmesys ne sukaupiamas, bet sutelkiamas. Dažniausiai dėmesio sutelkimas yra būtina sąlyga susikaupimui. Bendras darbas negalimas be susitelkimo.

251. Susiprasti, susipratimas; susivokti, susivokimas, — Pavyz- džiai: Žmogus susipranta, kai pradeda nusimanyti apie savo padėtį. Susipratimas yra aktyvaus sąmoningumo apraiška. Tautinis susipratimas yra aktyvus tautinis sąmoningumas. Tautiškai susiprasti privalu kiekvie- nam tautiečiui. Žmogus susivokia, kai pradeda orientuotis savo padėtyje. Susivokimas yra lengvos orientacijos dalykas. Dispute svarbu greit susi- vokti. Greitas susivokimas yra reikalingas bet kuriose rungtynėse.

252. Suvokti, suvokimas, sąvoka, sąvokinis, suvokiamas, suvokiamumas, sąvokiškas, sąvokiškumas. — Pavyzdžiai: Suvokti dalyko esmę nevi- sados lengva. Dalyko suvokimas yra protinis veiksmas. Sąvoka yra suvoki- mo išdava. Sąvoka turi savo turinį ir apimtį. Suvokiamas dalykas yra tam tikras pažinys. Suvokiamuoju proto veiksmu gaunama šio pažinio sąvoka. Dalyko suvokiamumas yra jo galėjimas būti nudaiktintam (dekonkretizuo- tam). Loginis suskirstymas yra sąvokinis padaras. Sąvokiškas mokymas yra pagrįstas sąvokų teikimu. Mokymo sąvokiškumas prieštarauja moderniosios pedagogikos reikalavimams.

253. Šventenybė, šventovė, šventykla, šventumas, šventybė, — Pa- džiai: Šventas dalykas yra šventenybė. Šventoji vieta yra šventovė. šven- tumas yra ir šventenybės ir šventovės kokybė „Šventovėje esti daug šven- tenybių. Šventovė yra šventykla, kiek joje švenčiami įvairūs dalykai. Šven- tumas ir šventybe gali virsti.

254. Taisyklė, taisyklingas, taisyklingumas. — Pavyzdžiai: Kiek- vienas žmogiškasis veikimas turi savo taisyklių, kurių žinojimas ir laiky- masis yra privalomas jau vieno tik tikslingumo sumetimais. Taisyklingas veikimas tiesioginiu būdu veda į tikslą. Taisyklingumu pasižymi veikimas, kuriame išlaikomos jam privalomos taisyklės. Taisyklingas dalykas nevi- sados yra teisingas. Taisyklinga išvada gali būti neteisingas spręsmas. Tai- syklingumas apibūdina dalyką daugiau iš viršaus, o teisingumas vėl dau- giau iš vidaus.

mais Ai ias i i i iii aina d iii, Išliko

St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija 203

255. Tapatinti, tapatybė, tapatumas, tapatus. — Pavyzdžiai: Ga- lima tariamai tapatinti iš tikrųjų netapačius dalykus. Tikras dviejų daly- kų tapatumas leidžia juos teisėtai tapatinti. Kiekvienas iš jųdviejų yra tapatybė antram. Loginio tapatybės dėsnio formula yra A = A. Sakoma dar, kad du dalykai, tapatūs trečiajam, yra tapatūs vienas antram.

256. Tapti, tapimas, tapsmas. — Pavyzdžiai: Žmogus neišsyk tampa mokslininku. Šis tapimas trunka ilgai ir reikalauja sąžiningo pasi- ruošimo. Tarp pajėgos ir veiksmo, tarp nebūties ir būties tapsmas turi vidurinę vietą. Tapsmas yra vyksmo rūšis: iš jo išdaviškai atsiranda arba susidaro kas nors naujo.

257. Tarti, tarimas, tartis, tarsena, tariamas, tariamumas; tarinys, ta- riniuoti, tariniavimas, tarslas. — Pavyzdžiai: Tarti žodį lengviau, negu jį atšaukti. Tad žodžio tarimas turi būti sąmoningas. Tartis turi būti ryš- ki ir taisyklinga, o tarsena — raiški ir meniška. Nenuoširdaus žmogaus žo- džiai dažnai turi tik tariamosios reikšmės, tačiau jų tariamumas ne visiems yra aiškus. Tariamas apie ką kita dalykas yra tarinys. Tarinys yra taria- mas apie pamatą, arba yra taikomas pamatui. Pamatas ir tarinys yra du spręsmo terminai. Tariniuoti yra imti sąvoką tariniu pamatui. Tariniavimas yra susijęs su sprendimu. Tarslas yra būdas, kuriuo viena sąvoka gali būti tariama apie kitą. Tarsly yra visas penketas: giminė, rūšis, rūšinis skirtumas, savybė ir prietapas.

258. Tarpas, tarpti, tarpimas, tarpsnis, tarpiškas, tarpiškumas, terpė. — Pavyzdžiai: Tarpas skiria ir jungia: jis yra tarpinis plotas ir ben- dra erdvė. Tarpstąs daiktas veikiai užpildo aplinkinį tarpą. Tlarpimas reiš- kia augimą, klestėjimą. Mėnulis tarpsniais auga. Žmogaus išsivystyme galima nustatyti atskirus tarpsnius. Tarpiškas įrodymas naudojasi aplin- kiniais argumentais. Įrodymo tarpiškumas sumažina po įtikrinamąją galią ir kartais suteikia tik įsitikinimo. Tarpinis yra dalykas, priklausąs tarpui arba esąs tarp dviejų ar kelių dalykų. Terpė yra tarpinė medžiaga. Oras yra paprasta terpė garsui. Saulės spindulys įvairiai lūžta, eidamas per įvairias terpes.

259. Tauta, tautinis, tautiškas, tautiškumas, tautybė, — Pav y z- džiai: Tautybė yra tautos tautinė individualybė, pasireiškianti savo ypatybėmis. Tlautiškas yra dalykas, kuris atitinka tautos pobūdį. Lietuvių dainų tautiškumas yra labai ryškus.

260. Teigimas, teigiamybė, teigimas, teigtukas Žž. neigti ir t.t.

261. Teisė, teisėtas, teisėtumas; teisingumas, teisinis; teisiškas, teisiš- kumas; teisybė, teisumas, teisus. — Pavyzdžiai: Kiekvienas žmogus turi teisę gyventi. Teisė į laisvę yra taip pat neabejotina. Dalykas yra

204 St. Šalkauskis. Bendroji filosofijos terminija

teisėtas savo išviršine lytimi, teisiškas — savo išvidiniu turiniu. Susirin- kimas yra teisėtas, kai atitinka visus formalinius reikalavimus. Pasiel- gimas yra teisiškas, kai atitinka teisės prasmę. Teisingas yra žmogus, kuris pagerbia kiekvieno žmogaus teises. Teisėtumas yra išviršinis, teisiškumas — išvidinis legalumas, teisingumas — svetimų teisių gerbimas; tačiau ir teisėtumas, ir teisiškumas ir teisingumas yra teisinės apraiškos, t. y. šiaip ar taip liečiančios teisės sritį. Teisinė yra valstybė, kurios santvarka ir gyve- nimas yra nuosekliai pagrįsti teise. Teisus yra žmogus, tinkamai nusistatęs į teisybę ir tiesą. Teisumas yra teisingumo, garbumo ir dorumo apraiška. Teisybė yra objektyvinis teisumo principas: ji jungia savyje teisės ir tie- sos pradus. Kova už tiesą, teisę ir teisybę privaloma kiekvienam žmogui.

262. Tiesa, tiesus, tiesumas. — Plg. darna, darnus, darnumas. — P a- vyzdžiai: Tiesa yra atitikimas tarp dalyko ir sąmonės. Tiesus yra tas, kieno žodžiai atitinka mintis. Teisus yra tas, kieno veiksmai ir teigimai atitinka tiesos ir teisingumo reikalavimus. Tiesumas yra nuoširdus nu- sistatymas į tiesą. Teisumas yra nuoširdus nusistatymas į tiesą ir teisę. Tiesus žmogus gali būti neatviras, bet vieną kartą tartas jo žodis niekados neapvilia. Teisus žomgus gali būti netobulas įvairiais atžvilgiais, bet jis visada yra teisybės reiškėjas.

263. Tikėtinas, tikėtinumas, tikimas, tikimumas, tikimybė, tikėjimas, tikyba. — Pavyzdžiai: Dorinio autoriteto liudijimai yra tikėtini. Jų tikėtinumas yra pagrįstas dorine autoriteto verte. Tikimas liudijimas turi būti patikrintas, kai tikimumas kelia abejonių. Tikimybė yra tikimumo laipsnis, kuris gali būti matematiškai matuojamas. Daug tikimybių kalba už tai, kad artimoje ateityje gali kilti karas. Tikėjimą kartais katalikai apibrėžia kaipo tvirtą proto pritarimą, pagrįstą liudijimu, kurio autoritetas yra akivaizdus. Tikyba yra tikėjimo doktrinos organizacija.

264. Tikras, tikrenybė, tikrybė, tikrovė, tikrumas; tikrinti, tikrinimas. — Pavyzdžiai: Ne apie visus žmones galima pasakyti: „štai tikras žmogus“. Istorijai rūpi tikri dalykai. Teisingas protavimas reikalingas tikrų prielaidų. Tikras dalykas yra tikrenybė. Dalykas, kurio tikrumu įsitikrinta, yra tikrybė. Žmogus yra tikras, kad laimė jam yra galima. To- kia tikrybė gaivina jo viltis. Tikrenybė yra tikrovėje, tikrybė — žmogaus dvasioje. Tikrovė yra visa tai, kas tikrai yra. Tikrinti yra teigti arba patirti dalyko tikrumą. Tikrinimas yra tikrumo, taisyklingumo, teisėtumo laipsnio teigimas ar